10 automobilių, kurių parduoti nevertėtų – ateityje jie brangs

Pirkite pigiai, parduokite brangiai. Tai gyvenimo šūkis, kuriuo vadovaujasi kiekvienas biržos makleris, nekilnojamojo turto agentas ar automobilių pardavėjas. Galima teigti, kad naudotų automobilių rinka veikia taip pat, todėl nenuostabu, kad automobiliai gali būti naudojami kaip investicija.

Verta pažymėti, jog užsimanius tapti automobilių kolekcionieriumi, šis hobis iš pradžių gali pareikalauti nemažų, netgi milžiniškų investicijų. Automobilių istorijos patikros platformos carVertical ekspertai, išanalizavę šūsnį duomenų, atrinko dešimt automobilių, kurių  neturėtumėte parduoti dėl gerokai išaugusios vertės. Tad jeigu vienas iš šių automobilių stovi jūsų garaže – kol kas negalvokite apie jų pardavimą.

„Alfa Romeo GTV“ (1993 – 2004)

Visuomet drąsių ir neįprastų sprendimų nepabūgę „Alfa Romeo“ specialistai savo požiūrį į dizainą tik dar kartą patvirtino su 1990-ųjų pradžioje debiutavusia „Alfa Romeo GTV“.

Kaip ir dauguma to laikmečio kupė automobilių, „Alfa Romeo GTV“ buvo komplektuojamas su keturių arba šešių cilindrų benzininiais varikliais. Nors keturių cilindrų varikliai visuomet pasižymėdavo eiklumu, tačiau pati vertingiausia „GTV“ versija visuomet buvo ir bus su garsiuoju „Busso“ 6 cilindrų agregatu.

Vizitine „Alfa Romeo“ automobilių kortele tapęs variklis labai stipriai prisideda prie ženkliai augančios „Alfa Romeo GTV“ kainos. Nors, kaip ir dauguma itališkų automobilių, jų vertė auga ne tokiais sparčiais tempais kaip analogų iš Vokietijos, tačiau netolimoje ateityje kruopščiai prižiūrėti egzemplioriai kainuos daugiau nei 30 000 eurų.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 29 proc. šių automobilių turėjo įvairių defektų, kurie galėjo turėti įtakos „Alfa Romeo GTV“ veikimui.

„Audi V8“ (1988-1993)

Dar prieš pasirodant „Audi A8“ sedanui, bendrovės vėliavnešiu, nors ir ganėtinai trumpai, buvo „Audi V8“.

Penkerius metus gamintas automobilis V8 vardu buvo pavadintas ne veltui. Ištaigingas sedanas buvo komplektuojamas tik su išskirtinai V8 tipo varikliais, kurie anuomet tokio tipo automobiliams suteikdavo prestižo.

Vertinant „Audi V8“ pagal 7 serijos BMW ar S klasės „Mercedes-Benz“ standartus, „Audi“ alternatyva nėra tokia įspūdinga, bet ji yra svarbi dėl kitų priežasčių.

„Audi V8“ paklojo pamatus gamintojui, kurį matome dabar – aukštesnės klasės automobilių kūrėją, kuris laikomas pilnaverčiu BMW ir „Mercedes-Benz“ konkurentu.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos ataskaitomis, 9,09 proc. patikrintų modelių buvo su defektais, o 18,20 proc. patikrintų automobilių buvo su padirbta rida.

„BMW 540i“ (1992-1996)

5 serijos daugelį dešimtmečių buvo aukštesnės klasės sedanų klasės priešakyje, tačiau „E34“ kartos modelis sugeba užimti tarpinę poziciją tarp gerokai senesnio ir brangesnio „E24“ ir tarp dar visų nutašyto, slyvos pravarde praminto „E39“.

8 cilindrų variklį turėjusi modifikacija buvo gaminama vos keletą metų. Dėl šios priežasties, Europoje ir Jungtinėse Valstijose, ši modifikacija sutinkama gerokai rečiau nei „BMW M5“. O ir 8 cilindrų variklio galia buvo tik truputį mažesnė už tos, kurią naudojo „BMW M5“.

Vis dėlto, pati geriausia šio modelio savybė – kaina. Jeigu „BMW M5“ vertė išaugo iki neregėtų aukštumų, „540i“ dabar kainuoja kelis kartus mažiau ir tuo turėtumėte pasinaudoti.

„Jaguar XK8“ (1996-2006)

„XK“ raidėmis pažymėti modeliai „Jaguar“ markės gerbėjams visuomet simbolizavo sportiškumą, eleganciją ir stulbinantį komfortą, kuomet reikėdavo įveikti tūkstančius kilometrų. Pavyzdžiui, iš Londono nusigauti į Nicą.

Dešimtame dešimtmetyje debiutavęs Jaguar XK buvo siūlomas su kupė arba kabrioleto kėbulo kėbulais. Modeliai gavo skirtingo pajėgumo variklius ir komforto įrangą, kuri džiugindavo kiekvieną „XK“ vairuotoją.

Dabar siekdami įsigyti gerai išlaikytą, prižiūrėtą egzempliorių, pasiruoškite bent jau 15 000 – 20 000 eurų siekiančioms išlaidoms. Tuo tarpu automobilių entuziastų geidžiamos „Jaguar XK-R“ – dar brangesnės.

Vis dėlto, remiantis carVertical automobilių istorijos ataskaitomis, 29 proc. šių modelių turėjo įvairių trūkumų, o 18,20 proc. patikrintų egzempliorių buvo su suklastota rida.

„Land Rover Defender“ (Series I, Series II)

Absoliučiai elementari konstrukcija ir gebėjimas įveikti bet kokią įmanomą kliūtį padėjo „Land Rover Defender“ užsitarnauti pravažaus visureigio statusą.

Per kelis dešimtmečius „Land Rover“ sugebėjo įdiegti ne vieną naujovę, suteikti automobiliui daugiau komforto, tačiau spartietiškas charakteris niekur nepradingo. Anaiptol.

Šiandien „Series I“ ir „Series II“ automobilių vertė galėtų nustebinti ne vieną. Pavyzdžiui, gerų ir blogų dienų mačiusių visureigių vertė svyruoja tarp 10 000 – 15 000 eurų, o restauracijos procesą praėjusių egzempliorių vertė labai dažnai perkopia ir 30 000 eurų ribą. Taigi, ūkyje tokio visureigio eksploatuoti nebeapsimoka – jie pelningiau dirba tiesiog gerai prižiūrimi.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 15,11 proc. šių modelių turėjo įvairių gedimų, o 2,22 proc. modelių rida buvo suklastota.

„Mercedes-Benz“ E300, E320, E420 (1992-1996)

„Mercedes-Benz per ganėtinai ilgai trukusi gamybos laikotarpį į bendro naudojimo kelius išleido daugiau nei du milijonus „W124“ automobilių. Vieni savo gyvenimą baigė savartyne, kiti dar demonstruoja gyvybės ženklus dirbdami taksi, tačiau skrupulingai prižiūrėti egzemplioriai šiandien kainuoja solidžią sumą.

Be abejonės, pačios vertingiausios „W124“ automobilių versijos buvo žymimos „500 E“ arba „E 500“ (priklausomai nuo gamybos metų), tačiau keliais laipteliais žemiau esančios „E300“, „E320“ ir E420“ turi didžiulio potencialo tapti automobiliais, dėl kurių ateityje grumsis ne vienas kolekcionierius.

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 14,3 % šių modelių turėjo įvairių defektų, o 5,4 % patikrintų modelių buvo su suklastota rida.

„Saab 9000 CS Aero“ (1993-1997)

Saab visuomet buvo „Volvo“ Achilo kulnas. Taip pat pabrėžęs keleivių saugumą, bet tuo pačiu siūlės per visus kraštus trykštančią charizmą bei neeilinius variklius su turbokompresoriais. Būtent pastarieji buvo greitesnių ir miklesnių „Saab“ modelių vizitinė kortelė.

„Saab 9000 CS Aero“ – ne šiaip dar viena vidutinės klasės sedano modifikacija. Ji buvo pradėta gaminti ganėtinai vėlai ir paskutiniais gamybos metais buvo laikoma „Saab 9000“ modelių gamos flagmanu.

Kaip ir buvo galima tikėtis, šiandien „Saab 9000 CS Aero“ versija yra reta. Galbūt – netgi labai reta. Nors gamintojas neskelbia, kiek šių modifikacijų pagaminta, tačiau jos retumą patvirtina parduodamų egzempliorių kiekis visoje Europoje.

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 7,69 % šių modelių turėjo didesnių ar mažesnių defektų.

„Toyota Land Cruiser“ (J80, J100)

Legendos ir įvairūs apsakymai apie „Toyota“ automobilius atsirado ne iš kompanijos atstovų skleidžiamų istorijų, o iš šios markės savininkų, kurie iki šiol sutartinai sako, jog „Toyota Land Cruiser“ – vienas geriausių visų laikų visureigių.

 

„J80“ ir „J100“ kartos modeliai – tarsi žiūrėtum į vyresnįjį ir jaunesnįjį brolį, kuriuos teskiria 8-eri metai. Būtent tiek metų truko „J80“ modelio gamyba, po kurios nutraukimo pasirodė iki šiol keliuose sutinkamas „J100“.

Nors abudu modeliai buvo pavadinti tuo pačiu vardu, tačiau technine ir technologine prasme jie turi žymiai daugiau skirtumų nei galite pagalvoti. Jeigu „J80“ sugebėjo suderinti stačiokišką elementarumą ir kasdieninį praktiškumą, „J100“ buvo gerokai prabangesnis, pritaikytas ilgesnėms kelionėms, bet su ne ką mažiau talentingų sugebėjimų išsiropšti iš klampesnės duobės.

Ypatingai platus džiuginančių savybių spektras dabar „J80“ ir „J100“ visureigių savininkams leidžia mėgautis ypatingai aukšta išliekamąja verte. Net ir daugiau žygių ir atokiausių pasaulio kampelių matę egzemplioriai gali kainuoti 40 000 eurų. Tačiau tai – išimtys, o ne taisyklė.

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 35,81 % šių modelių turėjo defektų, o 8,34 % patikrintų modelių turėjo suklastotą ridą.

„Volkswagen Corrado VR6“ (1991-1995)

Per pastaruosius keletą dešimtmečių „Volkswagen“ mums padovanojo eilę skirtingų, bet ne visuomet pagyrų vertų modelių, tačiau „Volkswagen Corrado VR6“ galėtų būti išimtis.

Išskirtinis dizainas, neeilinio variklio bei pagirtinai subalansuota pakaba privers tik kvestionuoti kodėl tiek mažai žmonių šį automobilį įsigijo 10-o dešimtmečio pradžioje.

„Volkswagen Corrado“ nebuvo toks populiarus kaip „Opel Calibra“, tačiau dabar tai galime laikyti privalumu. Versijų su 6 cilindrų varikliu vertė pastaraisiais metais pradėjo ženkliai augti ir ši tendencija sustiprės artimiausiais metais. Vien dabar gerai išlaikytas „Volkswagen Corrado VR6“ gali atsieiti maždaug 15 tūkst. Eurų.

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 13,64 % šių modelių buvo su defektais, o 4,55 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.

„Volvo 740 Turbo“ (1986-1990)

Praktiškumas ir saugumas visuomet buvo „Volvo“ markės automobilių stiprybės, tad kai šios markės specialistai į variklio skyrių įgrūsdavo galingesnį variklį, jie prieš tai įsitikindavo, jog jis nesugadins ganėtinai kruopščiai sudėlioto recepto.

„Volvo 740 Turbo“ – ypatingai populiarios modelių serijos šeimos narys, kuris devintame dešimtmetyje parodė, jog žiovulį keliantis tėčio (arba mamos) automobilis gali kelti ne ką mažiau gerų emocijų negu „Porsche 924“.

Būtent dėl universalumo ir sugebėjimo suderinti praktiškumą su džiuginančia dinamika „Volvo 740 Turbo“ yra idealus pavyzdys automobilio, kurio vertė tik augs. Ypač artėjančiais metais.

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 33,33 % šių modelių buvo su defektais, o 8,33 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.