Nepripažinti vairuotojai
Asociatyvi nuotr.
Lietuvos vairuotojai daugybėje pasaulio šalių yra persona non grata – neturintys teisės vairuoti jokios transporto priemonės.
Japonai neleido vairuoti
Pirmąsyk su šia problema susidūriau norėdamas išsinuomoti automobilį Japonijoje. Europcar atstovybė Tokijuje atsisakė išnuomoti automobilį. Priežastis – šioje šalyje negalioja lietuviškas vairuotojo pažymėjimas.
Aš buvau tikrai ne pirmas ir ne paskutinis keliautojas, kuriam taip nepasisekė. Tačiau Japonija – ne išimtis. Ji priklauso daugybės šalių grupei, kuri vadovaujasi 1949 metų Ženevos konvencija.
O Lietuva prisijungusi prie kitos, naujesnės, 1968 metų Vienos konvencijos. Tad mūsų vairuotojų pažymėjimai galioja tik Vienos konvencijos šalyse.
Tiesa, ne visos šalys labai griežtai paiso šių reikalavimų. Ženevos konvencijos šalių grupei priklauso ir JAV, ir Australija, kuriose mūsų tautiečiai be vargo nuomojasi automobilius ir jais važinėja.
Yra ir kitokių išimčių – pavyzdžiui, Jungtiniai Arabų Emyratai, kurie prisijungę prie abiejų konvencijų, tačiau lietuviškų pažymėjimų nepripažįsta. Jie reikalauja lietuvių turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. O tokie pas mus neišduodami.
Popierius už 70 JAV dolerių
Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas yra dokumentas, kurio nereikėtų bandyti pirkti iš kokių nors užsienio įmonių. Internete yra gausu pasiūlymų įsigyti tokį popierių už keliasdešimt eurų.
Sumokėti pinigus galima, tačiau gautas popierius bus nieko vertas. Mes pamėginome tokį pažymėjimą įsigyti JAV.
Vienas vertimų biuras ten juos gamina, parduoda po 70 JAV dolerių ir į Lietuvą atsiunčia per kelias dienas. Servisas veikia gerai ir punktualiai.
Tačiau patys pardavėjai įspėja, kad tai nėra oficialus dokumentas, o tik nacionalinės licencijos vertimas į kelias kalbas. Kita vertus, teko girdėti, kad toks popierius pagelbėjo nuomojantis automobilį Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Sąrašas
Pateikiame Regitros specialistų paruoštą lentelę, kurioje žaliai pažymėtos šalys, kuriose mes galime (tik teoriškai) vairuoti, o raudonai – kuriose negalime.
Tačiau Regitros specialistai pataria prieš važiuojant į svečią šalį jos ambasadoje ar automobilių nuomos kompanijoje pasidomėti, ar mūsų vairuotojo pažymėjimas ten bus pripažintas.
Kodėl mes, visateisiai Europos Sąjungos gyventojai, dažnoje šalyje esame nepilnaverčiai, kodėl negalime vairuoti? Kas dėl to kaltas? Ir kaip šią neteisybę ištaisyti?
Ministerijų futbolo aikštėje
Atsakymo pradėjome ieškoti ministerijose, kurios tiesiogiai susijusios su vairuotojų ruošimu, vairuotojų pažymėjimų išdavimu, eismo organizavimu. Tai Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijos.
Susirašinėjant su šių ministerijų atstovais susidarė įspūdis, kad šios dvi komandos tarpusavyje žaidžia futbolą, negalvodamos apie rezultatą.
Ministerijos viena kitai jau parašė ne vieną kilogramą raštų, tačiau jokio rezultato nepasiekė, nes viskas vangiai sukasi uždaroje erdvėje.
Specialistų nuomone, problema yra tik ta, kad yra ne viena, o dvi institucijos, reguliuojančios eismo klausimus. O sakoma, kai dvi auklės – vaikas be galvos…
Taigi abi ministerijos turėtų paruošti medžiagą prisijungti prie Ženevos konvencijos ir ją pateikti Užsienio reikalų ministerijai. Žinoma, visa tai turėtų būti patvirtinta Seimo ir Vyriausybės.
Galiausiai raštas su Premjero parašu nukeliautų Jungtinių Tautų vadovybei. Tokiu būdu Lietuva prisijungtų prie Ženevos konvencijos ir mes taptume visateisiais vairuotojais visame pasaulyje…
Susirašinėjimų maratonas
O kol kas vyksta raštų rašymo maratonas. Štai tokį atsakymą redakcijai pateikė susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys: „Susisiekimo ministerija 2016 m. balandžio mėn. gavo Užsienio reikalų ministerijos kreipimąsi dėl vairuotojo pažymėjimo pripažinimo ir tikslingumo prisijungti prie Ženevos konvencijos.
Susisiekimo ministerija atsakydama gegužės mėn. pateikė turimą informaciją ir pakvietė URM ir VRM atstovus į pasitarimą, siekiant aptarti vairuotojo pažymėjimų pripažinimo klausimą ne ES šalyse (Japonijos pavyzdžiu), taip pat aptarti tikslingumo prisijunti prie Ženevos konvencijos klausimą.
Pasitarimo metu buvo akcentuotas vairuotojo pažymėjimo nepripažinimas tolimose šalyse, pvz., Japonijoje, todėl buvo sutarta, kad pirmas žingsnis turėtų būti – tiksliai sužinoti Japonijoje galiojantį nacionalinį reglamentavimą dėl vairuotojo pažymėjimų pripažinimo.
Nuspręsta šiuo klausimu prašyti pagalbos URM ir LR ambasados Japonijoje. Mūsų žiniomis, URM kreipėsi į LR ambasadą Japonijoje.
Šiuo metu laukiama oficialaus atsakymo su informacija dėl Japonijoje galiojančios nuostatos apie vairuotojo pažymėjimo pripažinimą.
Gavus šią informaciją visoms institucijoms galima bus toliau svarstyti klausimus dėl tikslingumo prisijungti prie Ženevos konvencijos.
Žiūrint į ateitį, jeigu prisijungimas prie Ženevos konvencijos išties išspręs LT vairuotojo pažymėjimo pripažinimą tolimose šalyse, visų pirma visiems reikės apsispręsti, kuri institucija inicijuos visą teisėkūros procedūrą.
Taip pat atviras lieka praktinis klausimas, ar prisijungus prie 1949 m. Ženevos konvencijos VRM ir VĮ „Regitra“ sutiks išduoti tarptautinius vairuotojo pažymėjimus (kurie iš esmės yra LT vairuotojo pažymėjimo oficialūs vertimai).“
O štai tokį atsakymą redakcijai pateikė vidaus reikalų ministro patarėja Jurgita Gintautaitė: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatomis, LR pripažįstami 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
LR išduodami vairuotojo pažymėjimai atitinka Europos Sąjungos teisės aktus ir nurodytų konvencijų reikalavimus, todėl galėtų ir turėtų būti pripažįstami trečiosiose šalyse.
Susisiekimo ministerija inicijavo prisijungimą prie Paryžiaus ir Vienos konvencijų, kurių dalyvės yra Lietuvos Respublika, tačiau Lietuva iki šiol nėra prisijungusi prie Ženevos konvencijos.
Vidaus reikalų ministerija, vertindama dvišalių susitarimų dėl vairuotojų pažymėjimo pripažinimo sudarymo poreikį ir analizuodama Lietuvos Respublikoje išduotų vairuotojo pažymėjimų pripažinimo kitose šalyse praktiką, 2015 m. liepos 15 d. raštu Nr. 1D-6100(3) kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su prašymu inicijuoti Lietuvos Respublikos prisijungimą prie Ženevos konvencijos.
Mūsų turimais duomenimis, Užsienio reikalų ministerija 2015 m. liepos 8 d. raštu Nr. (22.21)3-4017 taip pat kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl prisijungimo prie Ženevos konvencijos. Susisiekimo ministerijos atsakymas pridedamas. Mūsų žiniomis, šiais klausimais Susisiekimo ministerijoje periodiškai organizuojami pasitarimai.“
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis šią situaciją įvertino taip: „Institucijos, kurios Lietuvoje yra atsakingos už eismo saugumą, už vairuotojų paruošimą, licencijų išdavimą, turi kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją. Nes URM negali pati inicijuoti prisijungimo prie visų pasaulyje esančių konvencijų, mat jų yra tūkstančiai. Kai URM gaus tokį siūlymą, jis bus svarstomas Vyriausybėje bei Seime ir tik tada pateks į Jungtines Tautas. Jeigu jums tikrai rūpi mūsų vairuotojų teisės, tuomet paklauskite Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos vadovų, ar jie ką nors nuveikė šiuo klausimu, ar jie dėl to kreipėsi į URM.“
Valdas Valiukevičius, „Keturi ratai“.