(NE)tinkamų padangų problema. Kaip išvengti nuostolių?
Viešoje erdvėje girdimi paaiškinimai, kodėl nutiko viena ar kita eismo nelaimė, paprastai apsiriboja dviem įžalgom: „nepasirinktas saugus greitis“ ir „vairuotojas buvo neblaivus“. Prasidėjus šaltajam ir slidžiajam metų laikui atrandamas trečiasis atpirkimo ožys – „blogai nuvalyti“. Tačiau Techninės apžiūros įmonėse dirbantys ekspertai teigia, kad dėl įvairių automobilio gedimų ar trūkumų avarijos įvyksta kur kas dažniau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Šalpdriba paženklintas oficialus atsisveikinimas su vasarinėmis padangomis tradiciškai apnuogina pačias skaudžiausias automobilių „apavo“ problemas. Tokios eismo sąlygos, kokias pastarosiomis dienomis matome anapus lango, dramatiškai pakeičia stabdymo kelio ilgį bei galimybę mašiną suvaldyti, jei kelionės tęsiamos vasarinėmis ar stipriai susidėvėjusiomis ( t. y. lai protektoriaus gylis nesiekia 4 mm) žieminėmis padangomis. Abiem atvejais padangos savo funkcijas atlieka labai prastai , todėl avaringumo rodikliai šauna aukštyn.
Tauragės TAC direktoriaus pavaduotojas JUSTINAS AURYLA, atsakinėdamas į LRT radijo laidos „Sankryža“ (visą pokalbį galima išgristi čia: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013205659/laida_112_2016-11-03_10_30) žurnalisto klausimus pastebėjo, kad vien šiais metais į privalomąją techninę apžiūrą atvyko beveik 7000 automobilių, kurių padangos protektoriaus rašto gylis neatitinka nustatytų reikalavimų. Dar 4400 atvejų padangos buvo stipriai mechaniškai pažeistos todėl kėlė grėsmę eismo saugumui, o per 4000 vairuotojų važinėjo su skirtingo tipo padangomis, sumontuotomis ant tos pačios ašies ratų. Sudėtingesnėmis sąlygomis toks automobilis tampa sunkiai valdomu. Pustrečio tūkstančio TA apsilankiusių transporto priemonių avėjo netinkamų išmatavimų, ne tokį leidžiamą apkrovos indeksą, greičio kategoriją turinčias arba naudojimo paskirties neatitinkančias padangas.
Visus panašius dalykus TAC kontrolieriai vertina kaip „didelius trūkumus“, o kai kuriais atvejais netgi draudžia automobilį eksploatuoti. Turint galvoje, kad tokios problemos fiksuojamos ne atsitiktinių patikrų kelyje metu, o susiruošus planinio vizito į TAC, galima tik spėlioti, kaip „atlaidžiai“ vairuotojai žiūrį į savo transporto priemonių būklę kasdienių kelionių metu…
Kad kai kuriais atvejais tokios problemos tiesiog bado akis, liudija Kelių policijos pareigūnų anuliuojami techninės apžiūros protokolai: per 10 šių metų mėnesių tokių sankcijų buvo griebtasi 826. Iš daugiau nei 52 proc. atvejų dėl padangų neatitikimo reikalavimams.
Draudimo kompanijų atstovai primena, kad žiemiškomis sąlygomis patekus į avariją, kurios priežastimi pareigūnai ar ekspertai įvardins nepakankamą padangų protektoriaus gylį, toks įvykis bus pripažintas nedraudžiamuoju, o privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo atveju išmoka bus išieškota iš apdraustojo asmens. Akivaizdu, kad daugeliu atvejų net pačių brangiausių žieminių padangų kaina yra mažesnė nei avarijose, dėl slidžiame kelyje nesuvaldytos mašinos, patiriami nuostoliai.
Svarbiausi dalykai, kuriuos reiktų žinoti apie žiemines padangas:
- Saugaus eismo ekspertų teigimu sugedusi automobilio pakaba ir netinkamos naudoti padangos yra trečias svarbiausias veiksnys tarp automobilių techninių defektų, lemiančių avarijas kelyje. Pirmą ir antrą vietas užima netvarkingi stabdžiai ir sugedę vairo mechanizmai.
- Netinkamos naudoti gali būti ne tik susidėvėjusios, bet ir naujos, tačiau prastos kokybės, padangos. Vadinamojo „biudžeto“ segmentui priskiriamų žieminių padangų komplekto kaina – apie 300 eurų. „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad iškritus sniegui ar plikledžio metu dominuojančios smulkios avarijos atneša vidutiniškai po 1000 eurų nuostolių. Įvertinus tai, kad reikalavimas važiuoti žieminėmis padangomis trunka 150 dienų, o didžioji dauguma mūsų šalies vairuotojų tokias padangas naudoja bent jau du sezonus – 300 dienų. Vadinasi, keturioms naujoms žieminėms padangoms šiuo laikotarpiu kas dieną reikėtų skirti vos po 1 eurą.
- Baltijos šalys tradiciškai priskiriamos Šiaurės Europos regionui, tačiau iš tiesų eismo sąlygos Skandinavijoje ženkliai skiriasi nuo to, su kuo dažniausiai susiduriama Lietuvoje. Čia iškrenta nuo dviejų iki šešių kartų mažiau sniego nei Suomijoje ir netgi snaigių struktūra būna kitokia. Vidutinė daugiametė sausio mėnesio temperatūra mūsų regione svyruoja tarp 4 laipsnių šalčio ir 4 šilumos, o Šiaurės Skandinavijoje retai kada būna mažesnė nei 10 laipsnių šalčio. Akivaizdu, kad užduotys, kurias žiemą tenka spręsti padangoms skirtinguose regionuose dažniausiai būna visiškai kitokios.
- Automobilininkų poreikiai yra labai skirtingi, todėl renkantis naujas padangas būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais ir išanalizuoti, kiek daug ir kokiais keliais tenka važinėti, ar tenka keliauti į vakarų ar šiaurės Europą ir t. t. Nuo to priklauso sprendimas – kieto gumos mišinio nedygliuotos, minkštos gumos mišinio nedygliuotos ar dygliuotos padangos.
- Dygliuotos padangos yra saugiausios beveik visomis žiemiškomis sąlygomis ir turi vienintelį akivaizdų minusą – kelia daugiau (maždaug 3-5 decibelais) triukšmo. Tačiau važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės. Be to, dygliai agresyviau veikia asfalto paviršių bei horizontalųjį ženklinimą (ant asfalto esančias linijas ir ženklus), todėl nevisose užsienio šalyse gali būti naudojamos. Važiuojant sniegu ar ledu dygliuotų padangų stabdymo kelias siekia maždaug 37 metrus, o geriausių nedygliuotų – apie 57. Net lyginant pačias pigiausias dygliuotas padangas su pačiomis geriausiomis nedygliuotomis, pastarosios pralaimi stabdymo dvikovą beveik 4 metrais. „Skandinaviškomis“ eismo sąlygomis, dygliuotos padangos avarijų tikimybę sumažina iki 40 proc.
- Dygliuotų padangų protektoriaus blokeliai yra masyvesni ir kur kas standesni, protektorius dažnai „grubesnis“, todėl automobilis būna stabilesnis posūkiuose, jų rida bene 30 proc. didesnė, jos geriau išstumia vandenį, „išsivalo“ esant šlapdribai, todėl geriau sukimba su kelio paviršiumi. Tokį apavą mašinos paprastai dėvi 3-5 sezonus.
- Pasirinkus tokio tipo padangas reikia susitaikyti su faktu, kad degalų sunaudos bus 4-8 proc. didesnės.
- Vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į Senojo žemyno pietines valstybes (netgi Lenkijoje dygliuotos padangos yra draudžiamos), racionaliau rinktis kieto gumos mišinio nedygliuotas padangas.
- Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos, turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais, tačiau važiuojant švariu (ar šlapiu ) asfaltu daro meškos paslaugą – dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja.
- Dar vienas faktorius, mažinantis pastarojo tipo žieminių padangų patrauklumą – itin didelis jų nusidėvėjimo koeficientas. Siekiant, kad tokios padangos nestingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du – tris kartus greičiau, nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos. Daugiau ar agresyvesniu stiliumi vairuojantiems bei galingus variklius turintiems automobiliams, jų gali sunkiai užtekti vienam sezonui. Tuo tarpu, protingai važinėjant , nedygliuotos standesnės padangos turėtų tarnauti 2 – 3 sezonus.
- Žieminių padangų eksploatacijos principai iš esmės nesiskiria nuo vasarinių. Būtina stebėti slėgį padangose ir protektoriaus dėvėjimąsi. Jei protektoriaus rašto gylis skiriasi daugiau nei 1 milimetru – ratus nuo priekinės ašies patariama perkelti ant galinės. Šią procedūrą reikėtų atlikti kaskart nuvažiavus maždaug 10 tūkst. km. Taip pat rekomenduojama kas 5-7 tūkst. km. keisti padangas „kryžmiškai“ –priekinę kairės pusės su galine dešinės ir priekinę dešinės pusės su galine kairės – tai ypač aktualu automobiliams su galingais varikliais, galiniais ratai varomiems automobiliams, kuriuos dažniau kamuoja padangų netolygaus dėvėjimasis, vadinamas „susilaiptavimu“.
- Visiška kvailystė žiemą važinėti plačiomis žemo profilio padangomis. Tai niekaip nesuderinama su geru sukibimu. ( Reikia naudoti tik automobilio gamintojo rekomenduojamus padangų išmatavimus.)