„Metų automobiliai“ ir jų ligos. II dalis
Įsibėgėjant jubiliejiniams „Metų automobilis 2017“ rinkimams Techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ jungia „atbulibę pavarą“ ir apžvelgia, kokios bėdos dažniausiai kamuoja pirmųjų 13 konkursų nugalėtojus. Techninių trūkumų statistiką analizuoja Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.
„Volkswagen Golf“
5 kartos „Golf“ debiutavo jau vilkėdamas lyderio marškinėliais ir laikomas kompaktinės klasės automobilių etalonu. „Volkswagen“ garbei reikia pasakyti, kad šįkart inžinieriai pateisino bemaž visus lūkesčius: naujasis „Golf“ buvo erdvesnis, patogesnis, geriau valdomas, dinamiškesnis ir kokybiškesnis už pirmtaką. Ilgas jėgos agregatų sąrašas leido rinktis arba taupius dyzelinius, arba aštrius benzininius (R32 versija iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 6,2 s) variklius. „EuroNCAP“ egzamine jis pelnė 5 žvaigždučių įvertinimą.
Patikimumo požiūriu „Golf“ taip pat atrodo solidžiai. „Transekstos“ duomenimis 13-7 metų senumo automobiliai (šiuo metu „Golf V“ parke yra 8389 egzemplioriai) patikrą įveikia beveik 66 proc. atvykstančių į TA centrus. Kaip Lietuvoje įprasta dažniausiai kontrolieriai turi pastabų priekinių žibintų būklei (7,2 proc. didelių trūkumų). Tačiau tai greičiau ne konstrukcinė, o šeimininkų požiūrio bėda – į prastai sureguliuotas šviesas paprasčiausiai nekreipiama dėmesio. 6,3 proc. tikrintų VW kompaktų į pakartotinę apžiūrą turėjo važiuoti dėl per didelio dūmingumo, o 5,2 proc. – dėl susidėvėjusių pakabos šarnyrų. Dar beveik 5 proc. didelių trūkumų siejami su netvarkingomis lanksčiomis stabdžių žarnelėmis. Dėl transmisijos problemų TA neįveikia maždaug 3,5 proc. penktosios kartos „Golf“.
„Škoda Octavia“
2005-ųjų Lietuvos „Metų automobiliu“ tapusi antrosios kartos „Škoda Octavia“ į technikos mylėtojus išmokė žodžių junginio geras „kainos ir kokybės santykis“. Patraukliai atrodanti, erdvi ir funkcionali „Octavia“ buvo sukonstruota iš vokiškų agregatų, tačiau apčiuopiamai pigesnė nei tikri „Volkswagen“ šeimos nariai.
Patikimumo požiūriu lenkia netgi kai kuriuos naujesnės kartos automobilius, o techninės apžiūros metu fiksuojamų trūkumų kiekis beveik visose svarbiausiose pozicijose mažesnis už statistinį vidurkį. Žibintų reguliavimas tradiciškai yra bėda Nr.1 – netvarkingais žibintais į TA centrus atkeliauja maždaug 9 proc. „Octavia“. Antra didžiausia (5,5 proc.) problema, kaip ir kituose VW koncerno modeliuose, per didelis variklio dūmingumas. Trečias bėda (5,2 proc.)uždirbanti „didelio trūkumo“ įrašą į patikros protokolą – netvarkingi posūkių žibintai, o ketvirta – susidėvėjusios pakabios detalės (4,5 proc.). Sprendžiant iš TA kontrolierių ataskaitų, „Octavia“ savininkai turėtų atkreipti dėmesį ir į stabdžių žarnelių būklę (2,3 proc. trūkumų).
Apskritai 8364 šiuo metu Lietuvoje eksploatuojamų antrosios kartos „Škoda Octavia“ TA pareinamumas pirmuoju bandymu – 69 proc.
„Volkswagen Passat“
Šeštosios kartos „Passat“, prestižiniame konkurse triumfavo 2005-ųjų pabaigoje po to, kai VW strategų valia padarė itin didelį kokybinį šuolį. Atsisėdus į šį šeimyninį automobilį užrištomis akimis labai lengva įtikėti jog keliauji Premium klasės modeliu – „Passat“ tapo artimesniu „Audi A6“ nei bet kada anksčiau, o nemažai techninių sprendimų (variklio padėtis, pakabos konstrukcija, transmisija) – buvo identiški.
Lietuvoje „B6“ modelis buvo itin populiarus (šiuo metu eksplaotuojama12 614 tokių automobilių), o „Transekstos“ sukauptų duomenų analizė iš dalies paaiškina kas tai lėmė. Nors pirmieji 2005-aisiais debiutavusio „Passat“ egzemplioriai turėjo šiokių tokių „vaikiškų ligų“, vėliau TA centruose dirbantys kontrolieriai didelių pretenzijų neturėjo. Pirmuoju bandymu techninę apžiūrą įveikia 69,2 proc. tokių automobilių. Fiksuojami trūkumai panašūs į „Octavia“ ir „Golf“: 7,5 proc. tikrinamų mašinų buvo netvarkingais žibintais, 5,8 proc. – turėjo pakabos problemų, o 4,7 proc. – varikliai pernelyg stipriai teršė aplinką. Ketvirtas dažniausiai pasitaikantis „Passat“ trūkumas – netvarkinga transmisija. Trūkumų penketuką vainikuoja parastai veikiantys posūkių žibintai (2.2 proc.).
„Ford S-Max“
Progą pasimėgauti tarptautine šlove „Ford“ kompanijai suteikęs „S-Max“ (šis modelis tapo penktuoju „Ford“ kūriniu, triumfavusiu „Europos Metų automobilio“ konkurse) patiko ir Lietuvos vairuotojams. Praktiškas, erdvus, nepriekaištingo dizaino, dinamiškas ir gerai valdomas. Vertinant šį vienatūrį per „Transeksta“ prizmę – rezultatas šiek tiek geresnis už statistinį patikimumo vidurkį, tačiau net ir patys „Ford“ žmonės pripažįsta, kad šie modeliai nėra nemirtingi.
Apibendrinus 1322 „S-Max“, per pastaruosius dvejus metus tikrintų TA centruose rezultatus pasirodo, kad pirmuoju bandymu apžiūrą įveikia 68 proc. Skirtingai nuo daugelio pusamžių automobilių, šio vienatūrio silpnoji vieta ne žibintai (apšvietimo sistemos bėdos dalijasi 2-3 vietas su transmisijos gedimais – 5,2 proc.), o pernelyg dūmijantys varikliai (6,7 proc.). Techninės patikros ataskaitose taip atkreipiamas dėmesys į pakabos problemas (3,6 proc.) ir vairo mechanizmą – vairo traukės ir svirtys apibūdinamos kaip turinčios didelių trūkumų 3,2 proc. tikrintų automobilių.
„KIA Ceed“
Šis korėjiečių koncerno kūrinys tapo savotišku Trojos arkliu, kuriuo „Hyundai-KIA“ pradėjo tikrą Senojo žemyno rinkų šturmą. Kompaktinės klasės automobiliukas buvo nuo pat pradžių kuriamas ir gaminamas Europoje vietinių profesionalų, perviliotų iš „Audi“ bei „Volkswagen“. Norėdami išsklaidyti potencialių pirkėjų abejones „KIA“ visiems savo gaminiams suteikė rekordiškai didelę 7 metų garantiją.
Analizuojant „Ceed“ modelio savininkų atsiliepimus galima daryti išvadą, kad tai nebuvo technikos stebuklas: automobilis nebuvo atsparus korozijai, erzino elektronikos gedimai, dyzeliniai varikliai buvo jautrūs degalų kokybei ir pan. TA patikrą iš pirmo karto šiuo metu įveikia kiek mažiau nei 64 proc. visų (šiuo metu eksploatuojama 1540) į privalomąją apžiūrą atvykstančių „Ceed“. Tradiciškai šio „KIA“ modelio savininkai daugiausia bėdų turi dėl žibintų būklės (12,1 proc.). Antras tipiškas gedimas – pakabos jungtys ir šarnyrai (6,9 proc.). Toliau TA kontrolierių ataskaitose minimas pernelyg didelis variklio dūmingumas (3,8 proc.), netvarkingi stabdžių signalo žibintai (3,5 proc.) ir pakabos spyruoklės bei stabilizatoriai (3 proc.).
„Škoda Superb“
Antrosios kartos „Superb“, sukonstruotas ant tokios pat platformos, kaip ir „Volkswagen Passat“ sulaukė daugybės komplimentų kaip „daugiausia erdvės ir komforto už mažiausią kainą“ siūlantis automobilis. Paradoksalu, tačiau įvairiuose patikimumo testuose čekiškas žymiai geriau negu jo pusbrolis iš Volfsburgo. Tai liudija ir „Transekstos“ duomenų banke sukaupta statistika: iš pastaraisiais metais TA centruose tikrintų 697 „Superb“ jokių priekaištų kontrolieriai neturėjo 89,8 proc. automobilių. Turint galvoje, kad vidutiniškai TA pirmuoju bandymu įveikia 50,9 proc. transporto priemonių, toks rezultatas iš tiesų pavydėtinai geras. Bene vienintelis rimtesnis dėmesį patraukiantis trūkumas – priekinio stiklo apiplovimo ir valymo įrenginio darbas (2.6 proc.). Kiti keturi (!) techniniai trūkumai neperžengia 1,5 proc. reikšmės todėl vargu ar gali būti vadinami „Škoda“ problema.
„Subaru Legacy“
Dėl itin gero kainos–kokybės santykio lengvojo automobilio ir visureigio savybes puikiai derinę „Subaru“ buvo pasiutusiai populiarūs. Per ilgą laiką nuolatinė visų varančiųjų ratų sistema tapo beveik tobula. TA centrų kontrolieriai 2009-aisiais debiutavusiam „Legacy“ didelių priekaištų neturi. Patikrinus 1062 šio modelio ratuočius, 81 proc. TA kortelę gavo iš karto. Sugrįžti į servisus dėl netvarkingų žibintų turėjo 4,9 proc. „Subaru“ šeimininkų, dėl priekinio stiklo apiplovimo ir valymo mechanizmo bėdų – 2,45 proc., dėl rūko žibintų – 2 proc., o dar 1,5 proc. dėl susidėvėjusių pakabos detalių.