Uostamiesčio „Melga“ šovė sau į koją

Žodis reklama yra kilęs iš lotyniško žodžio reklamare, kuris reiškia šaukti, rėkti. Šiuolaikiniai reklamos apibrėžimai jau nebeužsimena apie tai, kad jos tikslas yra „informuoti“ potencialius pirkėjus. Dabar tai – komunikacijos būdas, naudojamas padrąsinti, įtikinti ar net manipuliuoti auditorija, siekiant paskatinti juos pradėti arba tęsti kažkokį veiksmą. Dažniausia reklamos paskirtis yra komercinė – siekiama paskatinti prekės ar paslaugos pirkimą. Reklama iš tiesų veikia kaip puikus verslo stimuliatorius, tačiau yra vienas „bet“. Ji turi būti profesionali ir korektiška. Jei savo paslaugas bandantis reklamuoti veikėjas, švelniai tariant, „nepataiko į lanką“, šiam reikalui išleisti pinigai ne tik nesukuria jokios naudos, bet paverčia rėksnį pajuokų objektu.

Panašu, kad būtent taip nutiko žinomos padangų verslo įmonės „Melga“ Klaipėdos padalinio vadovui Jonui Garadauskui, dienraščio „Vakarų ekspresas“ gruodžio 3 d. numeryje sumaniusiam pareklamuoti paslaugą „techninė apžiūra be rūpesčių“. Šios įmonės geranoriškumą drąsiai galima lyginti su „Carito“ veikla. Už kuklų 15 eurų atlygį „Melgos“ vyrai priima svetimą automobilį ir nuvairuoja iki techninės apžiūros centro (beje, apžiūra kainuoja 14,48 euro, todėl pasinaudojus šia paslauga viskas pabrangsta dvigubai), o esant reikalui – paremontuoja.

Ar šia paslauga susigundęs žmogus sutaupo laiko? Greičiausiai ne, nes nori nenori gaišti tenka ir keliaujant į „Melgos“ padalinį. Juo labiau, kad bent minimalius kompiuterinio raštingumo pradmenis turintis žmogus gali registruotis techninei apžiūrai jam patogiausiu laiku ir atvykęs į TA centrą nemindžikuoti „gyvoje“ eilėje nė minutėlės.

Kita vertus, tai nereikšmingos smulkmenos. Svarbu kitkas, ką savo „reklamoje“ netyčia apnuogina „Melgos“ ambasadoriai Klaipėdoje: siūlydami „techninę apžiūrą be rūpesčių“ jie pasėja rimtų abejonių savo pačių kompetencija ir sveiku protu.

Teiginys, esą „techninės apžiūros stotyse automobiliai apžiūrimi paviršutiniškai“, liudija, kad autoverslo praktikai nesiorientuoja elementariuose dalykuose. Jei būtų priešingai, greičiausiai žinotų, kad visos 10 Lietuvoje veikiančių TA įmonių atlieka valstybės deleguotą kontrolės funkciją. Tai vadinamojo „A“ tipo kontrolės įstaigos, negalinčios užsiimti jokia kita veikla, kaip tik transporto priemonių techninės būklės tikrinimas, siekiant eliminuoti iš kelių ir gatvių grėsmę keliančias mašinas. Absoliučiai visose TA centruose dirbama preciziškai laikantis Europos Sąjungos direktyvomis ir Lietuvos įstatymais apibrėžtos tvarkos. T. y. specialia įranga tikrinamos visos eismo saugumui esminę įtaką turinčios transporto priemonių sistemos ir mechanizmai. Nė trupučio neperdedant galima pasakyti, kad TA įmonių verslas – apsaugoti kelius ir gatves nuo ratuotų frankenšteinų, kurie kelia mirtiną pavojų absoliučiai visiems eismo dalyviams.

Savo ruožtu uostamiesčio „Melgos“ vadovai net nebando slėpti, kad bando uždirbti iš remonto. Taip ir turi būti, tačiau bandydami pasigirti savo profesionalumu ir plačiu paslaugų spektru jie lepteli dar keletą dalykų, kurie pažadina „svetimos gėdos“ jausmą. „Melgos“ serviso meistras dėsto, kad techninės apžiūros stotyse automobilis pakeliamas ant rampos ir važiuoklė lieka „prispausta“, todėl esą negalim aptikti kai kurių pakabos gedimų. Esą „stoties specialistai jų net nepastebės, praleis, tačiau mašina vis tiek bus techniškai netvarkinga“.

„Tokią nesąmonę galėtų pasakyti nebent žmogus, niekada gyvenime nebuvęs techninės apžiūros centre, arba neturintis elementaraus supratimo, kas ir kokiais būdais tikrinama. Absoliučiai visi automobiliai patikros metu specialiais hidrauliniais keltuvais kėbulas pakeliamas tiek, kad atsipalaiduotų ratai ir būtų galima fiksuoti vairo mechanizmo bei pakabos būklę. Nepastebėti to ar supainioti su kokia nors kita procedūra, tiesiog neįmanoma. Šiuo atveju akivaizdžią netiesą – „stoties specialistai gedimų nepastebės“ – kalba „Melgos“ serviso meistru pristatomas asmuo. Todėl galima tik apgailestauti dėl jo praleistos progos patylėti – pareiškimas žiauriai diskredituoja įmonę, kurioje toks meistras dirba“, – pastebėjo Klaipėdos techninės apžiūros įmonės „Transkona“ vadovas Paulius Pleskovas.

Tačiau ir tai dar ne viskas. Save autoverslo profesionalais pristatantys „Melgos“ vyrai giriasi galintys ne tik išlyginti ratlankius, bet ir suvirinti „nepriklausomai nuo jų gamybos medžiagos ir deformacijos lygio“. Nuo tokio pareiškimo visų už saugų eismą atsakingų institucijų specialistų turėtų ištikti širdies smūgis: daugeliu atvejų suskaldytų lengvo metalo ratlankių virinimas yra didelę naikinančią galią turinti uždelsto veikimo bomba. Antai Vokietijoje tokia veikla dar 2004-aisiais įvertinta kaip automobilininkų mulkinimas, o transporto priemonėms apautoms suvirintais ratlankiais uždrausta dalyvauti viešame eisme.

Ar tokių dalykų nežino padangų ir ratlankių versle 20 metų besisukanti „Melga“? Greičiausiai žino, tačiau taip pat gerai žino ir lietuviško mentaliteto ypatumus – ne šalinti techninius trūkumus ir gedimus, o juos maskuoti. Net tais atvejais, kai „gudrybės“ kelia mirtiną pavojų.

Būtent dėl šios priežasties TAC kontrolieriai primygtinai rekomenduoja automobilių savininkams patiems dalyvauti techninėje apžiūroje, pamatyti kokia kelionių saugumui lemiamos įtakos turinčių sistemų būklė ir išgirsti nešališkus komentarus, ką būtina remontuoti ir kokias detales keisti.