„Transeksta“ ruošiasi savivaldžių automobilių erai
Automobilių gamintojams ir daugybei technologijų kompanijų įsivėlus į neoficialias lenktynes „kas greičiau sukurs savivaldę transporto priemonę“, neišvengiamai artėjančioms permainoms rengiasi ir kai kurios Lietuvos bendrovės bei institucijos. Techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ inicijavo trijų šalies aukštųjų mokyklų – Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetų mokslininkų ir programos „Kurk Lietuvai“ ekspertų, kuruojančių savivaldžių automobilių projektą, pasitarimą-diskusiją. Dar viena susitikimo su akademinės bendruomenės lyderiais tema – kaip pasiruošti išmanių automobilių techninei patikrai?
Programos „Kurk Lietuvai“ savivaldžių automobilių projekto vadovai Lina Ginkutė ir Mark Siavris išsamiai pristatė, ką jų komandai pavyko nuveikti iki šios dienos ir pakomentavo problemas, apie kurias diskutuodami skirtingų stovyklų specialistai tradiciškai sulaužo daugiausia iečių. Kaip žinia dabartinės Vyriausybės programoje yra užfiksuotas siekis „sukurti savivaldžio automobilio teisinę bazę ir įrengti išmanaus kelio ruožą“.
L.Ginkutės teigimu, šie darbai pakankamai sėkmingai juda – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, apibrėžiančios savivaldžio automobilio sąvoką, išplečiančios transporto priemonės vairavimo sąvoką, taip pat nustatančios pagrindinius savivaldžių automobilių dalyvavimo viešajame eisme principus bus baigti derinti dar ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Pataisomis bus apibrėžta kas ir kokiu būdu gali atlikti savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme ir įtvirtinta galimybė tikrinančiajam pareigūnui bet kuriuo metu patikrinti, ar savivaldis automobilis yra valdomas savivaldžio automobilio įrangos veiksmais, ar jį tiesiogiai ar nuotoliniu būdu valdo asmuo. Taip pat nustatyta savivaldžių automobilių registravimo ir apskaitos, laikinųjų valstybinių numerio ženklų išdavimo tvarka.
„Tikimės, kad Lietuva taps pirmoji Europoje ir viena iš nedaugelio valstybių pasaulyje, įstatyminiu lygiu įteisinusi bandymus pagal 5 lygio SAE ekvivalentą. T. y. tobulinti visiškai automatizuotas mašinas, kai jos valdomos visiškai be jokio žmogaus įsikišimo (savaeigė transporto priemonė gali vykti į bet kokią pritaikytą vietą ir pati save pilnai kontroliuoti, žmogus transporto priemonės vairuoti neprivalo). Be to, numatyta A1 kelio atkarpą tarp Vilniaus ir Kauno pritaikyti savivaldžių automobilių eismui, įrengiant tokių mašinų tarpusavio komunikavimo ir „susikalbėjimo“ su kelio ženklais, infrastruktūrą bei užtikrinti 4G+/5G lygio ryšį“, – vardija programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai.
Klausiama, kuo naudingas toks bandymas „išsišokti“, L. Ginkutė teigia, kad tokie projektai tiesiogiai susiję su investicijų pritraukimu ir naujų darbo vietų kūrimu, BVP augimu bei regionų konkurencingumo didinimu. Vienas svarbiausių dalykų, kurie siejami su savivaldžiais automobiliais ir jų įsigalėjimu – maždaug 80 proc. sumažėsiantis avarijų keliuose ir gatvėse skaičius (pasaulio ekspertų teigimu, 90 proc. eismo įvykių lemia žmogaus klaidos). Prognozuojama, kad šios permainos sukurs geresnes eismo ir vairavimo sąlygas, transporto kompanijoms padės ženklai sumažinti kaštus, bus išspręsta dalis aplinkos taršos problemų.
Diskusijos dalyviai – VGTU profesorius Saugirdas Pukalskas, Klaipėdos universiteto Inžinerijos katedros prof. dr. Rimantas Didžiokas, ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto prodekanas Laurencas Raslavičius, atkreipė dėmesį į kibernetinio saugumo bei atsakomybės už galimus incidentus, sukeltus savivaldžių automobilių, problemas. Šį projektą kuruojantys programos „Kur Lietuvai“ atstovai akcentavo, kad į bendro naudojimo kelius savivaldės mašinos išvairuojamos tik po ilgų ir sudėtingų eksperimentų specialiuose poligonuose, todėl avarijų tikimybė yra greičiau teorinė. Bet kokie nesusipratimai diskredituotų automobilių gamintojus, todėl erdvės net ir mažiausioms avantiūroms niekas nepalieka. Kita vertus, prieš uždegant žalią šviesą savivaldžių automobilių bandymams, neabejotinai privalės atsirasti ir poįstatyminiai aktai, detaliai reglamentuojantys galimų ginčų sprendimą.
Ne mažiau svarbi ir antroji susitikimo tema, nes atskiras savivaldžių automobilių sistemas – adaptyvaus greičio palaikymo, automatinio stabdymo, eismo juostos sekimo etc. – jau turi nemažai „paprastų“ naujesnės kartos mašinų.
„Kitų metų gegužę įsigalios nauja Europos Parlemento ir Tarybos priimta direktyva 2014/45/ES, įpareigojanti ir kai kurių pagalbinių automobilio valdymo sistemų, privalomų jau nuo 2014-ųjų, techninę patikrą. Vadinasi, vėliausiai po metų jos atvažiuos į TA centrus, tačiau kaip patikrinti eismo saugomo požiūriu svarbių sistemų efektyvumą, kol kas nėra aišku. Tas pats liečia ir tokius dalykus, kaip katalizatoriai ar dujų regeneracijos mechanizmas – pamatuoti jų gyvybingumą dabartiniais įrankiais iš esmės nėra kaip. Ypač turint galvoje, kad patikra turėtų būti įmanomai trumpa ir nebrangi. Kaip tik dėl šių priežasčių bendraujame su techninės pakraipos universitetais, diskutuojame ir ieškome sprendimų“, – teigė R. Vėlavičius.
