Techninės apžiūros įmonių vadovai analizavo ispanišką praktiką
Nors kertiniai privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros reikalavimai visose Senojo žemyno valstybėse beveik vienodi, kai kurios šalys į patikros algoritmą įtraukia papildomų diagnostikos elementų ir informaciją apie automobilio „sveikatą“ renka savaip. Kokiais būdais tai daroma, ko būtų galima pasimokyti iš kolegų kituose Europos kraštuose ir ką įdiegti Lietuvoje? Atsakymų į šūsnį panašių klausimų asociacijos „Transeksta“ narių delegacija ieškojo Ispanijoje, aplankę patikros įrangą gaminančią kompaniją „Ryme“ ir porą valstybės kontroliuojamos techninės apžiūros ITVASA (Inspeccion tecnica vechiculos) Astūrijos autonominiame regione.
Ispanijos ypatumai
Vieną didžiausių Europos automobilių rinkų charakterizuoja šie pagrindiniais statistikos rodikliai:
Ispanijoje eksploatuojama 32,9 mln. transporto priemonių, ne senesnių nei 25 metai (tikslus vadinamųjų „oldtimerių“ skaičius nėra žinomas, todėl nėra įtraukiamas į statistiką), o dar per 3,1 mln. mašinų figūruoja transporto registre, tačiau neturi galiojančios techninės apžiūros dokumentų, todėl greičiausiai dalyvaujančių eisme tik epizodiškai. Vidutinis transporto parko amžius – 10,7 metai. Didžiausią dalį (maždaug 35 proc.) sudaro 8-14 metų senumo mašinos, 4-7 metų automobiliai užima beveik 20 proc., o naujesni – apie 12 proc. parko. Visai neseniai beveik 80 proc. ispanų rinkose techniką su dyzeliniais varikliais, tačiau šiais metais jų dalis sumažėjo iki 49 proc., užleisdama vietą benzininiams – hibridiniams automobiliams. Naudojančių alternatyvius – maždaug 4 proc.
Privalomosios techninės apžiūros periodiškumas individualus kiekvienai technikos klasei. Lengvųjų automobilių formulė – „4+2+2+2+1“. Mažųjų (iki 3,5 tonų) komercinės paskirties ir nedidelių sunkvežimių – „2+2+2+1+1+1+1+0,5“. Didieji vilkikai pirmuosius 10 eksploatavimo metų „sveikatą“ turi tikrintis kasmet, o vėliau kas pusę metų. Autobusams bei greitosios medicininės pagalbos automobiliams tokia prievolė atsiranda po 5 metų. Motociklų patikros formulė – „4+2“, o žemės ūkio techniką patikrinti pradedam tikrinti po 8 metų nuo „darbinės karjeros“ pradžios, vėliau 5 kartus kontrolieriams turi pasirodyti kas 2 metus, o po to – kasmet.
Beje, tam, kad traktorių ir kitos žemės ūkio technikos nereiktų gainioti į techninės apžiūros centrus, naudojama mobili, konteineriuose sumontuota, patikros įranga: nuvykus į atokiau esančius miestelius ji nukeliama nuo sunkvežimio platformos ir tarsi transformeris išskleidžiama. Kilnojamuose patikros postuose tikrinami motoroleriai, kurie dėl maksimalaus greičio (šis parametras tikrinamas apžiūros metu) apribojimų iki pagrindinių TA centrų turėtų keliauti sąlyginai ilgai.
Ispanijoje privalomąją techninę apžiūrą leidžiama atlikti ne tik valstybinėms įmonėms, bet ir atitinkamus sertifikatus gavusioms privačioms kompanijoms. Vienas esminių reikalavimų, siekiantiems vykdyti techninę apžiūrą, kad techninės apžiūros įmonės turi būti akredituotos kaip kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020)“. Esminis reikalavimas – investuoti į patikros įrangą ir neturėti jokių sąsajų su bet kokia kita transporto aptarnavimo veikla, remontu ar detalių prekyba, kad nekiltų interesų konflikto. Kad to greičiausiai ne visuomet pavyksta išvengti liudija papildoma informacija – ITVASA kontrolieriai vidutiniškai „išbrokuoja“ apie 35 proc. tikrinamos technikos, o tame pačiame regione privačiuose apžiūros centruose maždaug 18 proc.
Techninės apžiūros kaina M1 klasės automobiliui – 39,55 euro, N1 – 47,55 euro, o N3 – 62,10 euro.
Laiko taupymo receptai
Apie Ispanijos privalomosios techninės apžiūros specifiką pasakojęs vienas ITVASA vadovų, Celestino Perez Rodriguez akcentavo, kad jų šalyje itin daug dėmesio skiria patikros algoritmo optimizavimui. Pastebėję, kad skirtingų klasių ir degalų rūšių mašinos atskiruose patikros etapuose užtrunka ne vienodai ilgai, o kai kuriuos diagnostikos „filtrus“ visi įveikia greitai, jie nusprendė panaikinti „butelio kakliuko“ efektą. Todėl dabar beveik visose TA centruose įvažiavimų ir išvažiavimų iš patikros linijos skaičius skiriasi.
Ypač greitai patikrinami automobilių stabdžiai. ITVASA pasirinktas vietinės kompanijos „Ryme“ stabdžių stendas leidžia vienu metu tikrinti abiejų ašių stabdžių efektyvumą: įvedus mašinos identifikacinius duomenis į informacinę apžiūros sistemą ir paskyrus konkrečią patikros liniją, „Ryme“ standžių stendas automatiškai perslenka vieną segmentą iki to automobilio bazės ilgio.
Tokiu būdu visas patikros procedūra sutrumpėja maždaug minute. Čia pat tikrinamas ir visų į apžiūrą atvykstančių mašinų amortizatorių efektyvumas.
Dar vienas įdomus sprendimas – važiuoklės geometrijos patikra naudojant paslankią plokštę. Automobilis rieda laisva eiga vienu ratu kirsdamas slankią plokštę, prie kurios prijungti davikliai fiksuoja „tempimą“ į šonus. Jei menamas nuokrypis nuo idealiai tiesios judėjimo trajektorijos didesnis nei 10 metrų per 1 kilometrą – pakaba sulaukia papildomo dėmesio.
Architektūrinis šedevras
Įspūdingiausias ispanų sprendimas ir didžiausias kokybinis šuolis gerinant techninę apžiūrą – naujos TA stoties netoli Gijon miesto statybos. Skraidančią lėkštę primenantis statinys suprojektuotas itin kruopščiai išanalizavus visus patikros procesus, nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir įvertinus kontrolierių poreikius. Kaip tik todėl pasirinkta apvali pastato forma (su stačiakampiu priestatu, skirtu dviem sunkvežimių patikros linijoms) su 4 įvažiavimais ir 8 išvažiavimais.
Modernu ir inovatyvu čia absoliučiai viskas, pradedant klientų laukiamuoju su minkštasuoliais, kavos aparatu, televizorium etc. ir baigiant stabdžių stendų valymo mechanizmu. Pastaroji procedūra atliekama nusileidus į požeminę darbuotojų automobiliams skirtą stovėjimo aikštelę, kurios lubose įrengti specialūs liukai: juos atidarius visos šiukšlės surenkamos nestabdant linijos darbo.
„Transekstos“ delegaciją sužavėjo išmanusis šios stoties stogo kupolas. Priklausomai nuo lauko temperatūros jis arba vėdina patalpas ir riboja tiesioginių saulės spindulių patekimą, arba stengiasi sutaupyti šilumą ir įsileidžia daugiau šviesos. Transporto priemonių dugno ir važiuoklės apžiūrai skirtų duobių grindys veikia kaip liftas: priklausomai nuo kontrolieriaus ūgio ir automobilio prošvaisos galima pasikelti aukštyn ar nusileisti žemyn.
Naujosios ITVASA stoties sienos padengtos garsą slopinančiomis plokštėmis, o grindys išklotos plastiko moduliais, sutvirtintais „puzle“ tipo jungtimis. Prireikus juos galima itin greitai ir paprastai pakeisti, tokiomis grindimis malonu vaikščioti, jas lengva valyti.
Ispanai pasirūpino ir itin greitai atsidarančiais-užsidarančiais patikros linijų vartais, leidžiančiais taupyti šilumą ar apsisaugoti nuo lauke tvyrančio karščio. ITVASA darbuotojai patys sukonstravo originalius išmetamųjų dujų surinkimo modulius, kuriuos galima akimirksniu pritaikyti bet kokios konfigūracijos išmetimo vamzdžius turintiems automobiliams.
Idėjos Lietuvai
Kokių dalykų galima pasimokyti iš kolegų Ispanijoje? Ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius sako, kad nors patys privalomosios techninės apžiūros reikalavimai ir patikros procedūros yra beveik identiškos taikomoms Lietuvoje, visgi racionalus automobilių srautų valdymas ir technologinių įrenginių panaudojimas daro įspūdį.
„Žinoma, Lietuvoje daugeliu atvejų nėra tokios didelės TAC apkrovos ir čia patikros linijose kamščiai nesusidaro, todėl tokių „kosminių laivų“ mums statyti kol kas nevertėtų. Tačiau atskiri inžineriniai sprendimai neabejotinai nusipelno geriausių įvertinimų. Tarkim dyzelinių automobilių dūmingumas matuojamas ne lauke, bet greitai judančiais pakeliamais vartais nuo apžiūrų salės atskirtame bokse su efektyvia išmetamųjų dujų surinkimo sistema – taip patogiau tiek mašinos savininkui, tiek kontrolieriui“, – pastebėjo R. Vėlavičius.
Bendrovės „Tuvlita“ technikos direktorius Tomas Balčius savo ruožtu teigė norįs išbandyti universaliuosius „Ryme“ stabdžių stendus.
„Patys kolegos ispanai pripažino, jog vokiška patikros įranga „Maha“ (tokia naudojama daugelyje Lietuvos TA centrų) yra tarsi „Ferrari“, o „Ryme“ lygino su „Renault“. Tačiau faktas, kad ir vienai ir kitai reikia priežiūros, o tinkamai tą darant be problemų „važiuoti“ galima ir su gerokai pigesne technika. Žinoma, ispanams dirbti su savų gamintojų įranga yra paprasčiau dėl galimybių greitai kalibruoti ar pristatyti kokius nors susidėvėjusius mazgus. Lietuvoje „Ryme“ kol kas neturi atstovų, todėl sprendimas pradėti su šia kompanija bendradarbiauti būtų kiek rizikingas“, – svarsto T. Balčius.