VRM pasiūlymai koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą gresia sumaištim
Balandžio pabaigoje Vidaus reikalų ministerija parengė ir viešoje erdvėje pristatė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) Nr. VIII-2043 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektą). Teigiama, kad pakeitimais siekiama didesnio saugumo keliuose, skaidresnio paslaugų teikimo ir teisinio reguliavimo viešojo eismo srityje, taip pat mažinti administracinę naštą valstybės institucijoms. Tačiau šios srities profesionalai laikosi kardinaliai priešingos pozicijos – siūlomos pataisos dar labiau komplikuotų eismo saugumo problemas, sukeltų sumaištį techninės apžiūros sistemoje, išaugintų tiek patikros kainas, tiek administravimo kaštus bei korupcijos riziką. Šias prielaidas patvirtino ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ bei Lietuvos autoverslininkų asociacijos užsakymu parengta teisės akto lyginamoji analizė.
Sistema keičiama neatlikus jokio vertinimo, nepagrindžiant kuo blogas dabartinis modelis
Šiuo metu Lietuvoje veikia itin efektyvi techninės apžiūros sistema, kuri atitinka ES reikalavimus, leidžia užtikrinti aukštą techninės apžiūros kokybę bei techninės apžiūros įmonių ir kontrolierių nešališkumą bei nebrangią ir prieinamą techninę apžiūrą vartotojams.
Nėra aišku, kodėl dabartinės techninės apžiūros modelis vertinamas kaip netinkamas, kokie jo trūkumai, kodėl pasirinktas būtent toks naujas teisinis reguliavimas ir kaip jis padės pašalinti neva tai dabartinėje techninės apžiūros sistemoje egzistuojančius trūkumus.
Dar daugiau, VRM siūlomi pakeitimai ne tik neprisidės prie veiklos skaidrumo, bet priešingai, didins valstybės administracinius kaštus ir administracinę naštą, korupcijos riziką bei visų svarbiausią – mažins saugumą keliuose.
Projekto nuostatos neatitinka ES direktyvos
Projektu siūloma techninės apžiūros reforma neatitinka esminių Direktyvos 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros nuostatų ir principų ir neužtikrina tinkamo Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę.
Projektu gerokai supaprastinami reikalavimai techninių apžiūrų veiklai neužtikrinant kokybės ir nešališkumo, kaip to reikalaujama Direktyva. Pažymėtina, kad Direktyva buvo priimta siekiant įgyvendinti Europos Komisijos komunikatą „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė 2011-2020 m.“. Minėtame komunikate Europos Komisija strateginiu tikslu išskyrė saugesnes transporto priemones, akcentuodama, kad ES teisės aktai techninės apžiūros srityje turi būti laipsniškai griežtinami, o ne supaprastinami, kaip siūloma Projektu.
Užprogramuojamas interesų konfliktas ir šališkumas
Tai, jog techninės apžiūros įmonės šiuo metu negali verstis jokia kita papildoma veikla veiksmingiausiai ir mažiausiomis sąnaudomis užtikrina bet kokio interesų konflikto išvengimą ir aukštą nešališkumo lygį.
Remiantis Projektu, techninę apžiūrą galės vykdyti visi juridiniai asmenys, organizacijos ir jų padaliniai, kuriems tokia teisė bus suteikta. Vienintelė sąlyga – turėti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą įrangą ir prietaisus. Taigi techninės apžiūros įmonės galėtų būti transporto priemonių servisai, įgalioti automobilių platintojai, transporto priemonių parkus valdančių įmonių padaliniai, įskaitant krovinių ar keleivių pervežimą vykdančių bendrovių padaliniai ir t.t. Tai reiškia, kad techninę apžiūrą vykdantys juridiniai asmenis patys apžiūrėtų savo valdomas ir naudojamas, pačių parduodamas ar remontuojamas transporto priemones.
Be to, transporto priemonių servisai gali būti suinteresuoti konstatuoti defektų pašalinimą net ir tais atvejais, kai defektas nėra pilnai ar tinkamai pašalintas, taip siekdami patvirtinti, jog klientui teikiamos remonto paslaugos yra kokybiškos, arba gali būti suinteresuoti nustatyti neegzistuojančius techninius defektus arba nustatyti šalintinų defektų ženkliai daugiau nei iš tiesų reikia.
Projektu siūloma įtvirtinti techninės apžiūros kontrolieriaus sąvoka tarsi ignoruoja valstybės vaidmenį ir leidžia daryti prielaidą, kad iš esmės kontrolieriumi gali būti bet kuris techninės apžiūros įmonės darbuotojas. Projekte nėra nei vienos nuostatos, kuri nustatytų reikalavimus techninės apžiūros kontrolieriui būti nešališkam ir nepriklausomam, kaip to reikalauja Direktyva.
Tinkamo kontrolės mechanizmo nebuvimas leis piktnaudžiauti sistema
Direktyva techninę apžiūrą aiškiai išskiria kaip valstybės kompetencijos sričiai priklausančią veiklą, kurią gali vykdyti tik apibrėžtas ir valstybės įgaliotų subjektų ratas – valstybinės įmonės arba valstybės įgaliotos ir valstybės prižiūrimos privačios įstaigos arba įmonės. Direktyva nedraudžia techninę apžiūrą atlikti ir tinkamai valstybės įgaliotoms privačioms įmonėms, bet, vėlgi, akcentuoja valstybės vaidmenį ir kontrolę priimant sprendimą dėl įgaliojimų privačiai įmonei suteikimo.
Tuo tarpu Projekte numatyta techninės apžiūros įmonės sąvoka nepagrįstai praplečia subjektų, galėsiančių atlikti techninę apžiūrą, ratą, visiškai neakcentuojant valstybės vaidmens svarbos suteikiant joms įgaliojimus – techninę apžiūrą galės vykdyti bet kokią veiklą vykdantys juridiniai asmenys, įskaitant ir jų padalinius. Projektu siūlomas reglamentavimas nesukuria jokio veiksmingo ir efektyvaus techninių apžiūrų valstybės kontrolės mechanizmo.
Efektyvus didelio skaičiaus rinkoje veikiančių subjektų vykdomos veiklos prižiūrėjimas ir kontrolė Lietuvoje ir nebūtų įmanoma. Pirma, tai pareikalautų didelių kaštų tiek į kontrolės sistemų diegimą, tiek ir naujų pareigūnų, kurie tokią priežiūrą vykdytų ir kurie turėtų reikiamą kompetenciją, įdarbinimu. Antra, kitų šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, patirtis patvirtina, kad daugybės rinkoje veikiančių techninę apžiūrą vykdančių subjektų priežiūra yra sudėtinga ir, deja, nepakankama tinkamai techninės apžiūros kokybei užtikrinti. Lenkijos Aukščiausios Audito Tarnybos paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad 18 iš 21 apžiūrą vykdžiusių subjektų šią funkciją atliko netinkamai.
Užprogramuojamos korupcinės schemos
Priėmus Projekte įtvirtintą techninių apžiūrų vykdymo modelį, sąlygos korupcijai tik palengvės ir korupcijos apraiškų tik daugės. Interesų konfliktas ir nešališkumo neužtikrinimas bus vienos pagrindinių netinkamos techninės apžiūros atlikimo ir korupcijos didėjimo priežasčių. Nesant tinkamo kontrolės mechanizmo techninę apžiūrą vykdantys subjektai galės daug laisviau ir lengviau piktnaudžiauti savo įgaliojimais, ignoruoti matomus transporto priemonių defektus. Tokiomis sąlygomis plisti korupcijos židiniams taip pat bus ženkliai lengviau.
Korupcijos apraiškos gali mažėti tik esant efektyviai kontrolės sistemai, tinkamai ir nuolatinei ūkio subjektų veiklos priežiūrai. Būtent tokia sistema yra sukurta šiuo metu ir ji duoda akivaizdžių rezultatų. STT užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad techninių apžiūrų srityje kyšininkavimo indeksai sistemingai mažėjo nuo 2005 m. ir 2018 m. buvo mažiausi.
Grėsmė eismo saugumui
Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, automobilio techninės apžiūros trūkumai sukelia 7 procentus visų eismo įvykių, o Lenkijoje, apklausų duomenimis, toks procentas gali siekti netgi 10.
Tai itin aktualu Lietuvai, kadangi transporto priemonių parkas Lietuvoje yra labai senas, dėl ko tik objektyvi ir nešališka techninė apžiūra leidžia užtikrinti tokių transporto priemonių saugų eksploatavimą. 2018 m. duomenimis Lietuvoje naudojamų transporto priemonių amžius vidutiniškai svyruoja nuo 10 iki 20 metų.
Šiuo metu tik kiek daugiau nei pusė transporto priemonių atitinka techninės apžiūros metu keliamus reikalavimus ir teigiamą įvertinimą gauna iš pirmo karto. Šis rodiklis rodo, kad techninės apžiūros kontrolieriai itin atsakingai vertina defektus ir tokiu būdu užtikrina veiksmingos techninės apžiūros atlikimą.
Tuo tarpu atsiradus interesų konfliktui ir sumažėjus kontrolierių nešališkumui, labai tikėtina, kad transporto priemonių defektai, nors ir egzistuojantys, bus nustatomi rečiau arba bus sąmoningai nepastebėti. Pavyzdžiui, Lenkijoje leidus techninę apžiūrą vykdyti neribotam skaičiui įmonių ir susilpnėjus jų kontrolei, techninės apžiūros praeinamumo rodiklis tapo itin aukštas ir viršija 97 proc. Panaši situacija yra ir Estijoje, kur praeinamumo rodiklis siekia daugiau kaip 95 proc. Toks rodiklis reiškia, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse yra be techninių defektų, kas, akivaizdu, yra netiesa.
Suprastėjus techninės apžiūros kokybei Lietuvos keliuose daugės techniškai netvarkingų transporto priemonių, o tai atitinkamai didins eismo įvykių atsiradimo tikimybę.
Prastės paslaugų kokybė
Direktyva aiškiai numato, kad techninės apžiūros centrai turi atitikti bent minimalius kokybės valdymo reikalavimus. Tuo tarpu Projektas apibrėžia iš esmės tik vienintelį reikalavimą techninės apžiūros įmonėms – turėti tinkamą įrangą ir prietaisus. Projekte nėra numatyta jokių nuostatų, įpareigojančių techninės apžiūros įmones turėti tinkamą kokybės valdymą, užtikrinantį objektyvų ir nešališką techninės apžiūros atlikimą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog šiuo metu privalomąją techninę apžiūrą atlieka juridiniai asmenys, laimėję konkursą, kuriame buvo numatyti reikalavimai techninę apžiūrą norintiems teikti juridiniams asmenims įrodyti savo finansinį pajėgumą vykdyti apžiūras bei turėti verslo planą 2 metams. Toks reikalavimas garantavo, kad technines apžiūras atliks finansiškai pajėgios, turinčios galimybę įsigyti kokybišką įrangą ir prietaisus įmonės, galinčios investuoti į įrangos ir prietaisų priežiūrą, tuo užtikrinant Direktyvoje nustatytą reikalavimą dėl techninių apžiūrų aukštos kokybės.
Projekte nėra nei vienos nuostatos, kuri nustatytų bent minimalius reikalavimus techninės apžiūros kontrolieriams dėl pastarųjų gebėjimų ir mokymo.
Neaišku, kaip tai paveiks paslaugų kainas
Šiuo metu taikomos techninės apžiūros kainos yra reguliuojamos. Lietuvoje taikomos techninės apžiūros kainos yra vienos žemiausių Europoje. Žemesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, įskaitant ir tas (kaip Estija, Lenkija), kuriose techninę apžiūrą leista vykdyti bet kuriems juridiniams asmenims. Projekte nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių techninių apžiūrų kainą, Atitinkamai, nėra aišku, kaip bus reguliuojama (ir ar bus reguliuojama) techninių apžiūrų kaina.
Pertvarka pareikalaus mokesčių mokėtojų pinigų
Šiuo metu Asociacija, savo narių lėšomis, yra sukūrusi techninės apžiūros informacinę sistemą ir centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę (CTADB). Šiuo metu sukurtų registrų bei duomenų bazių visiškai pakanka ne tik tinkamam duomenų rinkimui ir kaupimui, bet ir jų perdavimui asmenims, turintiems teisę kaupiamus duomenis gauti. Visi numatyti duomenys pagal galiojančius teisės aktus ir sutartis iš CTADB realiu laiku automatizuotu būdu teikiami į Kelių transporto priemonių registrą, Lietuvos transporto saugos administracijos tvarkomas informacines sistemas KELTRA ir VEKTRA, Policijos informacines sistemas, Draudikų biurą ir kitas sistemas. Per visą CTADB sistemos gyvavimo laikotarpį iki šiol nekilo abejonių dėl duomenų teikimo įsipareigojimų vykdymo, nešališkumo ir skaidrumo. Be to, CTADB yra puikiai ir efektyviai veikianti duomenų bazė, kurios išlaikymas ir priežiūra valstybei nieko nekainuoja.
Tuo tarpu siekiant įgyvendinti projekto siūlymą – CTADB vykdomų funkcijų perkėlimą į naują Transporto priemonių registrą – valstybė (ir atitinkamai, mokesčių mokėtojai) turės tam skirti reikšmingų investicijų, kurios Projekto rengėjų nenumatytos.
Bus pažeisti teisėti lūkesčiai
Priėmus Projektą būtų akivaizdžiai pažeisti šiuo metu techninę apžiūrą atliekančių ūkio subjektų teisėti interesai. Techninę apžiūrą vykdančios įmonės siekia atitikti techninei apžiūrai keliamu reikalavimus ir atlieka su tuo susijusias investicijas, taip pat nuolat investuoja į techninės apžiūros kokybės, klientų aptarnavimo sąlygų gerinimą, paslaugų (pavyzdžiui, e-paslaugų) plėtrą ir t.t., pavyzdžiui:
- 2018 m. atidarytos naujos stotys Šalčininkuose ir Kuršėnuose. Esamos stotys praplėstos ir modernizuotos Varėnoje, Šakiuose, Marijampolėje, Kretingoje, Pakruojyje, Joniškyje, Biržuose ir kituose miestuose. 2019 m. numatoma atidaryti naujas stotis Aleksote, Jurbarke ir Skuode, o modernizuoti esamas Naujojoje Vilnioje, Šilutėje, Pasvalyje, Rokiškyje ir kituose miestuose;
- Per 2017 – 2018 m. atliktų investicijų suma siekia 6,6 mln. Eur, o 2019 m. numatyta investuoti į reikalavimų atitikimą, technologinį modernizavimą, stočių atnaujinimą, klientų aptarnavimo kokybės gerinimą dar 3,9 mln. Eurų.
Visos šios investicijos buvo planuojamos ir daromos tikintis, kad teisinė aplinka ir galiojantis teisinis reglamentavimas nesikeis. Projekto rengėjai turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes bei apsvarstyti, kaip priėmus naują Projektą būtų apsaugoti šiuo metu techninę apžiūrą vykdančių įmonių teisėti lūkesčiai ir interesai.
Pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimai
Projektas parengtas nekokybiškai, Projekto nuostatos yra nenuoseklios, nesudaro vientiso ir aiškiai suprantamo teisės akto, jame yra spragų ir nuostatų, leisiančių Projektą aiškinti ir taikyti dviprasmiškai.
Projektas pažeidžia atvirumo ir skaidrumo principą, kuris reikalauja, kad visi suinteresuoti subjektai turėtų galimybę dalyvauti visose teisėkūros stadijose. Tačiau nei Asociacijai, nei Lietuvos transporto saugos administracijai, nei Lietuvos automobilių kelių direkcijai Projektas nebuvo pateiktas derinimui.
Projektas pažeidžia aiškumo principą, nes Projekto nuostatos ir lydimieji dokumentai nėra logiški, nuoseklūs, suprantami, aiškūs ir nedviprasmiški. Pavyzdžiui, Projektu keičiamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pavadinimas į Saugaus eismo įstatymą. Pabrėžtina, kad toks pavadinimas nepagrįstai išplečia galimą Projekto taikymo sritį ir kitoms transporto rūšims (geležinkelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų), nors eismo saugumo reikalavimai, taikomi kiekvienai transporto rūšiai, nustatomi specialiais transporto rūšių įstatymais ir kodeksais. Projektas priimamas skubotai, tinkamai neįvertinus esamo ir nepasirengus naujam teisiniam reguliavimui.
Ankstesni vertinimai
STT 2013 m. antikorupcinio vertinimo išvadoje pažymėjo, kad draudimas atlikti techninę apžiūrą, remontą ir perdirbimo darbus bei gaminti transporto priemones yra nustatytas „siekiant išvengti galimo interesų konflikto, kad ta pati įmonė negalėtų importuoti į Lietuvą smarkiai sugadintų transporto priemonių iš užsienio ir vėliau, atlikus jų kosmetinį (paviršutinišką) remontą bei fiktyvią techninę apžiūrą, <…> parduoti kaip tvarkingas transporto priemones“.
Tokios pat išvados jau buvo padarytos ir 2016 metais, svarstant galimybę pakeisti techninės apžiūros sistemą taip, kad krovininių transporto priemonių privalomą techninę apžiūrą galėtų vykdyti krovinių pervežimu užsiimančios transporto įmonės. Tuomet Europos teisės departamentas savo pastabose nurodė, jog tokios įmonės gali patekti į interesų konfliktą ir būtini papildomi saugikliai tokiam interesų konfliktui išvengti. O Vyriausybė pažymėjo, kad „priėmus siūlomas įstatymo pataisas, ne tik transporto priemonių remonto įmonės, bet ir krovinius vežančios įmonės būtų suinteresuotos savo ir šių įmonių klientų transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros išvadomis, tai yra kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, todėl neišvengiamai kiltų interesų konfliktas, būtų sudėtinga užtikrinti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros objektyvumą ir nešališkumą“. Taip pat tai, kad „susidarys palankios sąlygos viešajame eisme dalyvauti techniškai netvarkingoms transporto priemonėms, kelsiančioms grėsmę eismo saugumui. Todėl Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nepateisinamas visuomenės saugumo, žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugos požiūriu“.
Nuo 2016 m., kada buvo svarstomas aukščiau nurodytas pakeitimas, situacija iš esmės nepakito, Projekte nėra įtraukta kokių nors papildomų itin reikšmingų kontrolės mechanizmų, kurie padėtų užtikrinti transporto priemonių techninės apžiūros objektyvumą ir nešališkumą.
Apibendrinimas
Bus griaunama efektyviai veikianti techninės apžiūros sistema, kuri ne tik užtikrina tinkamą techninės apžiūros kokybę už prieinamą kainą, bet yra patogi vartotojams bei prisideda prie eismo saugumo keliuose stiprinimo Lietuvoje. Prastės techninės apžiūros kokybė, keliuose daugės techniškai netvarkingų transporto priemonių ir, atitinkamai, didės eismo įvykių rizika.
Jeigu VRM bei Projekto rengėjai manytų, kad dabartinėje techninės apžiūros sistemoje yra trūkumų ir teisinio reguliavimo pakeitimai yra būtini tiems trūkumams pašalinti, Asociacija yra pasirengusi bendradarbiauti tiek siekiant tinkamai nustatyti šiuos trūkumus, tiek ir surasti tinkamus problemų sprendimo būdus bei priemones.