Atsakymai į du opiausius klausimus apie iš tinklo įkraunamus hibridus  

Vienas didžiausių automobilių gamintojams kylančių iššūkių – siekis rasti pusiausvyrą tarp pirkėjų norų ir poreikių, siūlant geriausiai lūkesčius tenkinantį produktą tiek pasirinktu kėbulo tipu, tiek įranga, tiek ir varikliu.

Štai „Peugeot“ filosofija „Power of Choice“ (liet. Pasirinkimo jėga) leidžia šiam prancūzų gamintojui plačią stilingų hečbekų, reprezentatyvių sedanų, universalių SUV ir komercinių automobilių gamą dar labiau išplėsti vien tik elektra varomomis tų pačių modelių versijomis (e-208, e-2008, „e-Partner“ ar „e-Expert“) arba iš tinklo įkraunamais hibridais (3008, 508 ir 508 SW). Nors dauguma mitų apie elektromobilius šiandien sėkmingai paneigti, vis dar keroja gandai ir baimės dėl iš tinklo įkraunamų hibridų. Du gajausi mitai susiję su ekonomija ir hibridinių automobilių priežiūra bei eksploatacija.

 Mitas: iš tinklo įkraunami hibridai nėra ekonomiški

Iš tinklo įkraunamas hibridinis automobilis turi pavarą, kurią sudaro vidaus degimo ir vienas arba keli elektros varikliai bei akumuliatorius, o tokia sistema leidžia įveikti bent kelias dešimtis kilometrų naudojant tik elektros energiją. Dėl elektros ir vidaus degimo variklių derinio iš tinklo įkraunamas hibridas gali būti varomas tiek vien elektros, tiek vien benzininio arba dyzelinio motorų energija.

„Mano manymu, iš tinklo įkraunamas hibridas – puikus pasirinkimas tiems, kas daug laiko praleidžia mieste, nes čia galima važinėti naudojant tik elektros energiją ir tuo pat metu nesukti galvos keliaujant į užmiestį, nes tuomet galima įjungti vidaus degimo variklį.

Naujausi iš tinklo įkraunami hibridai turi ganėtinai didelius akumuliatorius, kurie, visiškai įkrovus, leidžia nuvažiuoti 40–50 km. To visiškai pakanka kasdienėms išvykoms mieste: tuomet jūs apskritai nenaudojate benzino ar dyzelino. Taip pat tokį automobilį galima naudoti kaip įprastą hibridą, ir tai taip pat padeda sutaupyti degalų“, – pažymi keliautojas, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.

Pavyzdžiui, jei lygintume standartinę ir iš tinklo įkraunamą hibridinę „Peugeot 3008“ versijas, išnaudojant hibridinės pavaros privalumus, galima sudeginti iki 40 proc. mažiau degalų, nei važinėjant su modeliu, varomu tik vidaus degimo varikliu.

 Iš tinklo įkraunami hibridai savo naudingumą ypač gerai pademonstruoja per trumpas kasdienes keliones, kai riedama iš namų į darbą ir atgal. Pavyzdžiui, iš tinklo įkraunami „Peugeot 3008“, 508 ir 508 SW, naudodami vien tik elektros energiją, gali nuvažiuoti iki 59 km. Daugeliui vairuotojų tiek pakanka, kad kasdienius maršrutus būtų galima įveikti be vidaus degimo variklio pagalbos.

 

Žinoma, norint vairuoti patogiai ir ekonomiškai, verta apsvarstyti sklandaus vairavimo principus. Siekiant išnaudoti regeneracijos sistemos privalumus, derėtų vengti staigiai stabdyti. Verčiau pasistengti važiavimo aplinkybes numatyti iš anksto ir tolygiai stabdyti naudojant kinetinės energijos regeneracijos sistemos sukuriamą automobilio lėtėjimą.

 Mitas: iš tinklo įkraunamų automobilių eksploatacija yra brangesnė

Į rinką patekę pirmieji masiniam naudojimui pritaikyti elektromobiliai sulaukė didesnio dėmesio: skeptikų tvirtinimu, jie ne tik daugiau kainuoja, bet ir jų eksploatacija brangesnė. Tačiau šį mitą išsklaidė daugiau nei dešimtmetį rinkoje esantys ir nuolat atnaujinami modeliai, nes elektromobilio priežiūra paprastai atsieina kur kas pigiau nei automobilio, varomo vidaus degimo varikliu.

Panašios nuomonės sklando ir apie iš tinklo įkraunamus hibridus ir negalima sakyti, kad tam nėra pagrindo: jų pavaros konstrukcija sudėtingesnė nei vidaus degimo variklio, o elektriniai komponentai, kaip žinome, gana brangūs.

Tačiau privalu turėti omenyje, jog automobilio priežiūros išlaidos susijusios su jo konstrukcijos kokybe ir vairavimo stiliumi, nepriklausomai nuo to, ar tai elektrinis, ar vidaus degimo variklis. Taip pat verta paminėti, kad hibridinėje transporto priemonėje vidaus degimo variklis dirba mažiau, nes dalį laiko jis varomas elektros varikliu.

„Hibridinio automobilio elektros pavara iš tikrųjų leidžia sutrumpinti vidaus degimo variklio darbo laiką, todėl techninių skysčių, pavyzdžiui, tepalų, naudojama mažiau. Tačiau juos būtina keisti atsižvelgiant ne tik į nuvažiuotą atstumą, bet ir galiojimo laiką – to taip pat nereikia pamiršti“, – pažymi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis.

Praėjusiais metais „Consumers Report“ publikuotoje studijoje teigiama, kad elektrinių arba hibridines pavaras turinčių modelių priežiūra ir eksploatacija yra kur kas pigesnė nei tokių pačių modelių, varomų tik vidaus degimo varikliais.

Nepaisant to, kad hibridiniai automobiliai techniškai kiek sudėtingesni, tiek jų, tiek elektromobilių kelios detalės dėvisi kur kas mažiau nei modelių tik su benzininiais ar dyzeliniais varikliais. Pavyzdžiui, dėl energijos regeneracijos sistemos iš tinklo įkraunamų hibridų stabdžių sistema dyla lėčiau, tad jos diskų bei kaladėlių nereikia keisti taip dažnai kaip automobilių, turinčių tik vidaus degimo variklius.

„Tikrai galima pastebėti, kad hibridinių automobilių stabdžių diskai kartais net neblizga, ypač esantys ant galinės ašies, ir tai išduoda, jog stabdžiai beveik nenaudojami. Jeigu pasižiūrėtume į kai kurių hibridinių modelių stabdžių diskų ar trinkelių keitimo intervalus, jie tris ar net keturis kartus ilgesni nei įprastų automobilių“, – pastebi V. Žuraulis.

Aukštesnė kaina, bet mažesnės išlaidos

Nors įkraunamieji hibridai yra kiek brangesni nei tokios pačios benzininių ar dyzelinių modelių versijos, skaičiuojant bendras transporto priemonės naudojimo laikotarpio išlaidas, apsiriboti vien tik automobilio kaina nėra tikslu. Prie įsigijimo kainos reikia pridėti ir numatomo automobilio naudojimo laikotarpio degalų, draudimo bei priežiūros išlaidas.

Pavyzdžiui, hibridinių „Peugeot 3008“, 508 ir 508 SW modelių versijų vidutinės degalų sąnaudos yra 2,2 l/100 km (pagal WLTP standartą), o tai reiškia, kad vidutiniškai sutaupoma apie 40 proc., palyginti su benzininiais ar dyzeliniais modeliais, todėl hibridinis automobilis šiuo atžvilgiu reikalauja mažiau išlaidų. Nedidelės degalų sąnaudos taip pat reiškia ir mažesnę emisiją bei sutaupytus pinigus taršos mokesčiams.

Netiesa ir tai, kad įkraunamieji hibridai yra ekonomiškesni tik tuo atveju, jei važinėjama elektriniu režimu. Dėl regeneracinės stabdymo sistemos ir elektros variklio palaikymo iš tinklo įkraunamas hibridas pasižymi sklandesniu greitėjimu bei stabdymu ir padeda apkarpyti degalų sąnaudas tiek mieste, tiek užmiesčio kelyje.

Žinoma, geriausia, jei tokį hibridą įkraunate iš elektros tinklo, tačiau energija kaupiama ir važiuojant, o tai reiškia, kad net jei baterija netyčia išsikrauna prieš įsukant į miesto centrą ar kitą „nulinės emisijos“ zoną, jį vis tiek galima iš dalies įkrauti, kol keliaujama kelionės tikslo link.