Draudikai konstatuoja išaugusią tikimybę patekti į eismo įvykį  

Pirmųjų šių metų mėnesių duomenys rodo, kad eismo įvykių metu gyventojai patiria vis didesnių nuostolių, o avaringumo rodiklis (tikimybė patekti į eismo įvykį), priešingai nei pernai, pradėjo didėti. Tokią nerimą keliančią tendenciją rodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys: nuo metų pradžios bendrovė registruoja daugiau kaip dešimtadaliu išaugusias žalų sąnaudas vienam automobiliui, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Draudimo bendrovės Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pastebi, kad avaringumo didėjimą ilguoju periodu lemia augantis automobilių skaičius ir eismo intensyvumas, taip pat prastėjanti dalies kelių būklė, o trumpuoju periodu svarbiu veiksniu tampa nepalankios oro sąlygos.

„Šiemet „Lietuvos draudimas“ fiksuoja išaugusių incidentų kelyje skaičių. Vien per sausį–vasarį į eismo įvykius pateko beveik 5 proc. daugiau privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusių mūsų klientų“, – sako A. Gimbickas.

Kelių policijos duomenys rodo, kad pernai avarijų, kuriose nukentėjo žmonės, skaičius šalyje buvo beveik 5 proc. didesnis negu 2017 metais, o šiemet per du pirmuosius mėnesius – beveik ketvirtadaliu daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai.

Žalos – 10 proc. didesnės

Eksperto teigimu, Lietuvos vairuotojai kasmet persėda į technologiškai pažangesnius ir naujesnius automobilius, todėl atitinkamai daugiau kainuoja ir tokių transporto priemonių remontas po eismo įvykių.

Šiemet vidutinė vienam „Kasko“ klientui išmokamos žalos suma yra 15 proc. didesnė negu prieš metus, o pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį 5 proc. nei prieš metus. Įvertinus ir įvykio dažnio didėjimą, abiejų produktų išmokų sąnaudos vienam automobiliui padidėjo 10-17 proc.

Draudimo bendrovės duomenimis, vidutinė privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo žala šių metų sausį–vasarį siekė beveik 850 eurų, o „Kasko“ – daugiau negu 930 eurų.

„Prognozavome, kad vidutinės žalos suma šiemet gali didėti dėl infliacijos. Metinė infliacija vasarį Lietuvoje siekė 2 procentus. Taigi, vidutinės žalos augimo tempas infliaciją pranoko kartais“, – konstatuoja A. Gimbickas.

Anot jo, jei tokia tendencija išliks ilgiau, draudikams gali tekti ieškoti vidinių resursų, kaip kompensuoti sparčiai išaugusias sąnaudas. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ bendra atlyginamų „Kasko“ žalų suma jau pernai augo 9 proc., o privalomojo civilinės atsakomybės draudimo – net 11,5 procento.

Kaltina ir automobilių gausą

Per du šių metų mėnesius Lietuvos kelių transporto priemonių registre pirmą kartą įregistruotų transporto priemonių skaičius viršijo 42,5 tūkst., o tai – net trečdaliu daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai (32,3 tūkst.). Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, 2018 metais eismo intensyvumas krašto keliuose buvo 3 proc. didesnis – 2 331 automobilis per parą, o magistraliniuose keliuose – 2 proc. didesnis – 9 614 automobilių per parą.

A.Gimbicko teigimu, augantis automobilių skaičius atspindi gerėjančią gyventojų materialinę padėtį, tačiau taip pat daro tiesioginę įtaką avaringumo rodikliams, nes didėjant automobilių skaičiui keliuose neišvengiamai daugėja ir avarijų.

„Daugiausia žalų gyventojai patiria miestų gatvėse, kur eismo srautai yra patys aktyviausi. Be to, incidentų dažnis trumpuoju laikotarpiu ypač išauga esant prastoms oro sąlygoms. Deja, vairuotojams kol kas jos išlieka nepalankios – nors sniego jau nėra, tačiau kovo mėnesį įprastai dar išlieka šalčių tikimybė, gausesnis ir lietus“, – atkreipė dėmesį ekspertas.