Kodėl važinėti apytuščiu degalų baku yra bloga mintis?

Vairuotojus galima skirstyti į kelias kategorijas pagal tai, kaip jie vertina degalų kiekį bake. Vieni stengiasi visuomet važinėti apypilniu baku, nes nori išvengti susidarančių benzino garų pertekliaus (moderniuose automobiliuose šią problemą išsprendžia gamintojas). Kiti elgiasi atvirkščiai – važinėja net ir su degančia signaline degalų lempute. Šią temą nagrinėja „Autoreviu“.

Antros vairuotojų grupės elgesį logiškai paaiškinti sunku. Kai kurie „eksperimentuoja“, kiek kilometrų nuvažiuos su degančia lempute. Bet kam reikalingas toks automobilio kankinimas, kai degalinių tinklas Lietuvoje toks tankus, o degalų kainos nukritusios iki rekordinių žemumų?

Vienas dažnesnių pavojų (senuose automobiliuose) – bako dugne nusėdę nešvarumai arba vanduo. Tad nuo bako dugno siurbiami degalai gali pridaryti bėdos, ypač šaltuoju laikotarpiu.

Tačiau dar viena priežastis, apie kurią vairuotojai nepagalvoja, yra aušinimo ir tepimo funkcija, kurią atlieka degalai. Jei degalų kiekis bake minimalus, degalų siurblys nėra aušinamas pakankamai, todėl greičiau dėvisi. Sakote, na ir kas, jei perdegė – juk galima pakeisti. Taip, galima, bet remontui išleisti pinigai nesugrįš, už šią sumą baką pripildytumėte tikrai daugiau nei kelis kartus.

Tačiau ne tik degalų siurblys kenčia važinėjant „dietos“ režimu. Susidėvėjęs agregatas pumpuoja degalus mažesniu slėgiu, nei apskaičiuota gamintojo. Tad elektroninis automobilio blokas perprogramuoja variklį kitoms sąlygoms. Galimas rezultatas – suodžiais apaugę ar net pradegę vožtuvai, sumažėjusi kompresija. Žodžiu, tikra kančia vožtuvų lizdams ir stūmokliams. Tai gali baigtis kapitaliniu variklio remontu.