Estai nusivylė liberalizavimo pasekmėmis

Estijoje liberalizavus techninę apžiūrą lengvojo automobilio patikros kaina šoktelėjo iki 35 – 40 eurų.

Netgi trigubai, palyginti su Lietuva, išaugusios techninės apžiūros kainos – ne vienintelis estų galvos skausmas. Techninės apžiūros sistemos liberalizavimas Estijoje sukėlė ir kitas, kaip antai, patikros kokybės bei kontrolės garantavimo problemas.

Bet pagrindinė iš jų – plačiai iškerojusi korupcija. Siekdama užkirsti jai kelią Estijos vyriausybė planuoja Lietuvos pavyzdžiu įdiegti vieningą techninės apžiūros informacinę sistemą.

Pritaikyti Lietuvoje jau beveik dešimtmetį įdiegtą techninės apžiūros informacinę sistemą Estiją paskatino nežabojamai išplitę korupcijos mastai. Vien per 2015 m. pusmetį Estijos teisėsaugos organai sulaikė ir pradėjo tyrimą vienuolikai kontrolierių, dirbusių keturiose šalies įmonėse. Jų atstovai tiesiog pardavinėjo techninę apžiūrą patvirtinančius dokumentus.

Liberalizuota sistema sudaro palankias galimybes sukčiams, susibūrusiems po automobilių remonto įmonių stogu. Gavę oficialius leidimus atlikti techninę apžiūrą, jie nevaržomai gali pasirinkti nelegalų, techninių sąnaudų nereikalaujantį ir pelningesnį kelią, užuot vykdę patikėtas funkcijas.

Estijoje teisė atlikti techninę apžiūrą suteikta 198 įmonėms. Jos atlieka apie 500 tūkst. pirminių techninių apžiūrų. Kad tokia proporcija realiai neatitinka skaičiavimais pagrįsto techninės apžiūros poreikio, pripažįsta ir Estijos vyriausybė.

Todėl ji priėmusi sprendimą imtis reguliacinių veiksmų ir reikalauti, kad nebūtų viršijamos valdžios nustatytos aukštutinės techninės apžiūros kainų ribos.

Ieškodami išeities iš susidariusios aklavietės, estai nutarė pasinaudoti Lietuvos patirtimi, kuria pasidomėti atvyko Estijos kelių administracijos ir techninės apžiūros atstovai.

Atsiuntusi savo įgaliotinius Estijos Kelių administracija tikisi geriau pažinti Lietuvoje sukurtą techninių apžiūrų sistemą. Pasinaudoti šia patirtimi tikimąsi Estijoje diegiant centralizuotą techninės apžiūros duomenų bazę.

Su Lietuvoje sukurta techninės apžiūros sistema estus supažindino šalies techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” atstovai, vadovaujami direktoriaus Gintauto Šlėderio.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Technikos skyriaus vedėjas Justas Rašomavičius pristatė techninės apžiūros struktūros Lietuvoje istorinius kūrimo etapus, teisės aktus, reglamentuojančius techninės apžiūros poreikio skaičiavimą, įrangos reikalavimus, modernizavimo metu pasiektus rezultatus.

Asociacijos „Transeksta” direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus supažindino su Lietuvos techninės apžiūros informacinės sistemos (IT) struktūra ir jos veikimo principais. Estai domėjosi IT sistemos sąsajomis su techninės apžiūros kontrolieriais ir jų galimybėmis valdyti techninės apžiūros įrangą per IT sistemą.