Dėliojami Techninės apžiūros sistemos permainų eskizai

Jei pasitarimas su aukščiausias pozicijas užimančių valstybės institucijų vadovais užtrunka ilgiau nei planuota, paprastai reiškia vieną iš dviejų: arba kažkas gavo padidintą porciją pylos, arba nagrinėjamos problemos pasirodė esančios sudėtingesnės nei manyta. Pastarasis variantas privertė šiek tiek pakoreguoti Susisiekimo viceministro Pauliaus Martinkaus darbotvarkę – susitikime su asociacijos „Transeksta“ vadovais svarbių klausimų buvo gerokai daugiau, nei įmanoma aptarti per valandą.

Atidžiai išklausęs kokiais principais veikia Lietuvos techninės apžiūros sistema, kaip siekiama užtikrinti profesionalią, bešališką ir efektyvią transporto priemonių kontrolę, susipažinęs su mūsiškio transporto parko ypatumais, P. Martinkus daugiausia dėmesio skyrė dalykams, galintiems padėti pasiekti permainų eismo saugumo srityje. Kaip žinia Susisiekimo ministerijos specialistai šiuo metu intensyviai dirba rengdami Lietuvos saugaus eismo strategijos „Vizija 0“ projektą. Jame be kita ko nagrinėjami būdai, kaip iš viešojo eismo eliminuoti techniškai netvarkingas, turinčias daug trūkumų, teršiančias aplinką ir grėsmę visiems eismo dalyviams keliančias transporto priemones.

Vienas iš galimų sprendimo būdų – į padidintos rizikos grupę patenkančius automobilius (statistika liudija, kad maždaug 7,5-13,5 metų senumo transporto priemonės į TA centrus „atsiveža“ daugiausia didelių trūkumų), tikrinti ne kas dvejus metus, bet kasmet. Kita vertus, viceministras pripažino, kad toks sprendimas daugiausia paliestų skurdžiau gyvenančius provincijos žmones, kurių eksploatuojama technika iš tiesų dažnai būna labai sena ir stipriai sudėvėta, tačiau yra vienintelė, leidžianti iš vienkiemių nukeliauti iki prekybos centrų, gydymo įstaigų ar pan. taškų.

Susitikime taip pat daug dėmesio skirta duomenų, apie įvairiuose eismo įvykiuose apgadintas transporto priemones, keitimosi problemai ir galimybėms efektyviau kontroliuoti, kad „ratuoti frankenšteinai“ nesugrįžtų į kelius. Dabartinė tvarka ir nepakankamas bendradarbiavimas tarp skirtingų institucijų neretai atveria galimybes serviso įmonėms prekiauti fiktyviomis pažymomis apie atliktus atkuriamojo remonto darbus, nors „gerai atrodantis“ automobilis tebėra pavojingas saugaus eismo požiūriu. „Transekstos“ bei ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ specialistų manymu, panašių situacijų būtų galima išvengti, jei po visų incidentų kelyje – taip pat ir neįskaitinių avarijų, kai žmonės nenukenčia, tačiau pažeidžiami automobilio saugos elementai ir sistemos – techninė apžiūra būtų naikinama.

Beje, bendras incidentų, kuriuos atlygindamos žalą pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis administruoja draudimo kompanijos, skaičius per metus siekia net 100 ar net 110 tūkst., tačiau sprendimai dėl saugaus eismo problemų sprendimo paprastai priimami nagrinėjant informaciją tik iš maždaug 3000 įskaitinių avarijų.

P. Martinkus taip pat atidžiai fiksavo informaciją, susijusią su darbo saugos problemomis pačiose techninės apžiūros stotyse. Birželio viduryje Skuodo TAS įvykusi tragedija, kai po darbo vietoj žuvo kontrolierius, verčia galvoti, kaip iš esmės pakeisti dabartinį patikros algoritmą, iš jo eliminuojant automobilių valdytojus. Kadangi daugeliu atvejų taip padaryti keblu dėl naudojamos technologinės įrangos ypatumų, svarstomos galimybės pasitelkti du kontrolierius. Tačiau tokiu atveju reiktų spręsti, ką daryti su ženkliai išaugsiančiais apžiūros kaštais – kontrolierių darbo sąnaudos beveik pusę visų TA centrų išlaidų, todėl neperžiūrint dabartinių įkainių, jokių permainų negalėtų būti net teoriškai. Nebent permainomis laikytume perspėjamųjų ženklų ant grindų piešimą ar panašių, simbolinę reikšmę turinčių, „saugiklių“ naudojimą.

„Transekstos“ vadovai atkreipė dėmesį apie poreikį didinti atlyginimus kontrolieriams, nors jie ir yra didinami kasmet, tačiau šiuo  metu jie yra nekonkurencingi ir darosi vis sunkiau motyvuoti darbuotojus, tampa labai rimta problema surasti naujus darbuotojus bei vykdyti korupcijos prevencijos programą. Tai itin svarbu turint galvoje, kad pasiūlymų „susitarti“ ir „nepastebėti“ didelių automobilio trūkumų kontrolieriai kasdien sulaukia ne po vieną ir ne po du. Jei per visus praėjusius metus informacinėje sistemoje TAIS buvo užfiksuoti 1788 galimos korupcijos atvejai, tai šiais metais iki liepos mėnesio vidurio analogiškų įrašų skaičius perkopė 1550.

Viceministras P. Martinkus savo ruožu klausė, kaip techninės apžiūros sistemą būtų galima išnaudoti kovojant su transporto priemonių ridos klastojimu, kuris pastaraisiais metais – nepaisant numatytos baudžiamosios atsakomybės – yra įgavę epidemijos mastą. Deja, kol TA stotyje net užfiksavus akivaizdžiai neteisingus odometro parodymus (keliasdešimties tūkstančių kilometrų  „deficitą“, lyginant su ankstesnės apžiūros metu padarytais įrašais), jokie tolesni veiksmai nėra apibrėžti: kaip pašalinti šį trūkumą – įpareigoti automobilio savininką atstatyti realią ridą ar pakeisti odometrą – nėra niekur aptarta.

Susitikimo metu taip pat buvo pristatytos šiuo metu vykdomos ir per artimiausius dvejus metus numatomos investicijos į technologinį modernizavimą. Iš viso TA centrų pastatų ir privažiavimo kelių, laukimo aikštelių, technologinės įrangos atnaujinimui bei įrengimui, informacinių technologijų diegimui  e-paslaugų plėtrai ir pan. dalykams per 2017-19 m. skirti beveik 11 mln. eurų. Šiais metais naujos stotys jau atidarytos Šalčininkuose ir Kuršėnuose. Naujas stotis numatoma atidaryti Garliavoje, Jurbarke, Prienuose, Skuode. Esamos stotys bus praplėstos ir modernizuotos Šakiuose, Šilutėje, Pakruojyje, Panevėžyje ir kituose miestuose. Šiais metais baigiama įdiegti OBD išmetimo testo patikrą ir  atitinkamai įsigytą šiai patikrai  reikalingą technologinė ir programinė įranga. Ženkliai padidintas stočių ir laikų į kurias galima užsirašyti Internetu skaičius. Metų pabaigoje stotyse bus pradėti diegti klientų informaciniai terminalai.