Penki mitai apie elektromobilius: kas tiko prieš dešimtmetį – šiandien nebegalioja

Nors elektra varomos transporto priemonės keliais riedėjo jau daugiau nei prieš šimtą metų, daugybė su jais susijusių dalykų vis dar apipinti mitais. Kai kurie iš jų įsišaknijo dar tuo metu, kai elektromobilių technologijos nebuvo pasiekusios dabartinio lygio, o kiti sukerojo dėl informacijos stygiaus.

Pirmas mitas: mažas nuvažiuojamas atstumas

Kai kalbama apie elektromobilių viena įkrova nuvažiuojamą atstumą, dažniausiai sakoma, kad jų galimybės šiuo atžvilgiu ribotos: esą jie negali prilygti automobiliams, varomiems vidaus degimo varikliais. Tai nėra visiška netiesa. Prieš daugiau nei dešimtmetį rinkoje pasirodę elektromobiliai negalėjo būti liaupsinami už ypač didelius įveikiamus atstumus.

Pavyzdžiui, pirmosios kartos „Nissan Leaf“ viena įkrova net ir nepriekaištingomis sąlygomis įveikia apie 150 km, o kadangi akumuliatoriuje neįrengta temperatūros reguliavimo sistema, nemenką reikšmę turi lauko temperatūra. Pavyzdžiui, žiemą, kai termometro stulpelis sminga gerokai žemiau 0 laipsnių, įveikiamas atstumas gali sumažėti dvigubai.

Tačiau šiandien situacija visiškai kitokia. Kaip pastebi jau tradicinėmis tapusių elektromobilių lenktynių organizatorius Darius Grinbergas, naujausių modelių galimybės yra daug geresnės nei prieš dešimtmetį.

„Yra nemažai elektromobilių, kurie įprastu režimu gali nuvažiuoti bent 300 kilometrų, kai kurie be didesnių problemų viena įkrova gali nuriedėti ir 400 kilometrų. Daug tai ar ne, priklauso nuo požiūrio, tačiau kasdieniams poreikiams patenkinti tiek tikrai pakanka, ypač jei važinėjama mieste“, – mano D. Grinbergas.

Tai patvirtina ir elektromobilių specifikacijos. Pavyzdžiui, kompaktiškas miesto elektromobilis „Peugeot e-208“ viena įkrova įveikia 340 kilometrų, didesnis „Volkswagen ID.3“ su mažiausia baterija nuvažiuoja bent 320 kilometrų, o su didesnio pravažumo „Škoda Enyaq“ galima nukeliauti bent 300 kilometrų (visi pagal WLTP).

Specialistai sutinka, jog elektromobilio įveikiamas atstumas viena įkrova yra labiau psichologinis barjeras nei reali problema. Mažai žmonių kasdien įveikia daugiau nei 300 km – daugeliui tokį atstumą įveikti per vieną dieną prireikia keliskart metuose. Šią situaciją palyginti galima su laikais, kai žmonės pradėjo naudoti išmaniuosius telefonus – greitai daugelis suprato, kad „Nokia“ telefonas su savaitę neišsikraunančia baterija nėra būtinas ir nėra problemos ją įkrauti naktimis.

Daug klausimų atsakyti padeda ir patys gamintojai. Pavyzdžiui, „Peugeot“ sukūrė specialią atmintinę vairuotojams, kur nurodoma, kokį atstumą elektromobilis gali įveikti atsižvelgiant, pavyzdžiui, į oro temperatūrą, greitį ar kitus veiksnius.

Antras mitas: įkrauti elektromobilį užtrunka amžinybę

Skeptiški vairuotojai dažnai mėgsta pabrėžti, kad akumuliatorių įkrovimas – ilgas procesas. Šiame mite yra dalis tiesios, tačiau tik tuo atveju, jei kalbama apie įkrovimą iš buitinio elektros lizdo ar namuose įrengtos mažo galingumo įkrovimo stotelės. Naudojant gerokai galingesnes viešąsias įkrovos stoteles, užtrunkama kur kas trumpiau. Galingesnės įkrovimo stotelės namuose taip pat sutrumpina įkrovimo laiką – namie elektromobilis visiškai įkrautas gali būti per kelias valandas ir gauti pakankamai energijos vien per pietų pertrauką.

Anot D. Grinbergo, norint įvertinti įkrovimo greitį, reikia atsižvelgti į tris pagrindinius aspektus: akumuliatoriaus dydį, įkrovimo stotelės galią ir tai, kokį maksimalų įkrovos galingumą priima elektromobilis.

„Jei akumuliatoriaus talpa yra 70 kWh, 50 kW galingumo stotelėje nuo 20 iki 80 proc. jo niekaip neįkrausi per pusvalandį, nes tai fiziškai neįmanoma. Labai svarbu, kokį galingumą priima pats elektromobilis. Daugelis naujausių modelių jau gali priimti 100, 150 ar net 250 kW galingumą, tačiau bėda ta, kad Lietuvoje yra tik viena tokio galingumo stotelė. Bet su laiku tai pasikeis“, – paaiškina D. Grinbergas.

Pavyzdžiui, 50 kWh talpos akumuliatorių turintį „Peugeot e-2008“ greitojo įkrovimo stotelėje, kurios galingumas 50 kW, teoriškai visiškai įkrauti pavyktų per valandą, tačiau jei baterija nėra iki galo išsikrovusi ir bus pildoma iki 80 proc., procesas truks apie pusvalandį. Šis elektromobilis iš įkrovimo stotelės gali priimti maksimalų 100 kW galingumą, todėl akumuliatorius pildant tokio paties galingumo stotelėje, viskas vyktų dvigubai sparčiau. Naudojant 7,4 kW galios namie montuojamą kroviklį, šis elektromobilis visiškai įkrautas būtų per 7,5 val.

Gamintojas tokiai baterijai suteikia 8 metų arba 160 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantiją, tad pagrindo nerimauti dėl jos patikimumo taip pat nėra.

Trečias mitas: elektromobiliai teršia ne mažiau nei tradiciniai automobiliai

Dažniausiai šis mitas grindžiamas tuo, kad elektromobiliui įkrauti naudojama elektros energija gaminama deginant anglį arba dujas, todėl į aplinką patenka daugybė teršalų. Tačiau šis mitas neatspindi tikrovės, nes šiandien vis daugiau elektros pagaminama aplinką tausojančiais būdais, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

„Elektromobiliai, kurie įkraunami naudojant net ir taršiausių elektrinių pagamintą elektrą, kenkia gerokai menkiau nei automobiliai su vidaus degimo varikliu. Konkretūs skaičiai labai priklauso nuo šalies.

Pavyzdžiui, net ir taršioje Vokietijos jėgainėje pagaminta elektra išskirs net 40 proc. mažiau CO_2, palyginti su įprastu automobiliu. O Norvegijoje, kurioje elektra gaminama daugiausia iš atsinaujinančių šaltinių, šis skaičius apskritai artimas nuliui“, – teigia „Ignitis“ e. mobilumo produktų vystymo vadovas Andrius Šeršniovas.

Lietuvoje žmonės taip pat gali pasirinkti kokią elektros energiją nori gauti iš tiekėjo – galima pasirinkti naudoti tik „žalią“ energiją, gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių.

Jo manymu, kalbant apie taršą ir jos tiesioginį poveikį žmonėms, svarbu atsižvelgti į tai, kad gamyklos ne tokios kenksmingos aplinkai kaip tradiciniais degalais varomi automobiliai.

„Elektrinės dažniausiai statomos toliau nuo miestų, jų kaminai iškeliami aukštai, kad gyventojų nepasiektų teršalai. Automobilių tarša kenkia tiesiogiai, nes jos miestų gyventojai neretai neturi galimybės išvengti“, – akcentuoja specialistas.

Ketvirtas mitas: elektros infrastruktūra nepajėgi aptarnauti elektromobilių

 Tikriausiai daug kam yra tekę patirti, ką reiškia, kai dėl per didelės namų elektros instaliacijos apkrovos išmuša saugiklius. Tikėtina, kad vadovaujantis tokia patirtimi išplito dar vienas mitas, esą jei elektromobilių daugės, elektros tinklai taps nebepajėgūs energija aprūpinti visų vartotojų, todėl visą infrastruktūrą teks keisti iš pagrindų. Tačiau A. Šeršniovas išsklaido tokias abejones.

„Mes esame atlikę tyrimą, kas atsitiktų su elektros tinklu, jeigu staiga visi Vilniaus miesto Viršuliškių, Šeškinės, Žvėryno rajonų gyventojai pasikeistų dabartinius savo automobilius į elektromobilius. Paaiškėjo, kad jau šiandien tinklas visiškai susitvarkytų su šia apkrova.

Be to, šiuolaikinė įkrovimo infrastruktūra gana išmani: elektromobilį galima būtų įkrauti tuomet, kai tinklų apkrovimas mažiausias“, – paaiškina A. Šeršniovas.

Jis priduria, kad su tinklų perkrovos problema nesusidursime tikriausiai ir dėl to, kad elektromobilių akumuliatorių talpa didėja, todėl nebus būtinybės jų įkrauti kiekvieną dieną.

Penktas mitas: važiuoti elektromobiliu ne pigiau nei benzininiu automobiliu

Elektromobilių vairuotojai dažnai pabrėžia, kad nukakti 100 kilometrų kainuoja žymiai pigiau, nei tą patį atstumą nukeliauti benzininiu ar dyzeliniu automobiliu, tačiau skeptikai iš karto atšauna, kad tai netiesa, nes elektrinė transporto priemonė gerokai brangesnė. D. Grinbergas paaiškina, kiek tiesos šiame mite.

„Jei dažniausiai kraunamasi namuose ir naudojamas kol kas dar nemokamų įkrovimo stotelių tinklas, išlaidos tikrai bus mažesnės, nei važiuojant benzininiu automobiliu. Jeigu naudojamos mokamos įkrovimo stotelės, tikriausiai važiuoti elektromobiliu bus kiek brangiau nei automobiliu su dyzeliniu varikliu, bet pigiau nei benzinine transporto priemone“, – sako specialistas.

Jis pabrėžia, kad derėtų įvertinti ir kitus niuansus, kurie svarstykles gali nusverti elektromobilio naudai.

„Elektromobilis nėra toks reiklus priežiūrai – jam nereikia keisti tepalų, alyvos ir degalų filtrų, dėl regeneracijos sistemos stabdžiai tarnauja kur kas ilgiau nei įprastame automobilyje, todėl eksploatacija nepalyginti pigesnė. Tą pastebėjo taksi įmonės ar maisto išvežiotojai, tik kol kas tai dar neatkeliavo iki mūsų, tačiau užsienyje tokios tendencijos yra“, – priduria D. Grinbergas.