Pristatomi piremiji elektriniai „Nikola“ sunkvežimiai

Praėjusią savaitę Vokietijos mieste Ulme atidaryta bendros „Nikola Motors“ ir „Iveco“ įmonės „Nikola Iveco Europe“ elektrinių sunkvežimių gamykla, kurios pirmieji modeliai pro vartus išriedės dar šių metų pabaigoje. Taip pat oficialiai pristatytas pirmasis įmonės baterijose sukaupta elektros energija varomas sunkvežimis „Nikola Tre“.

Gamintojai jau pasirašė sutartį su Hamburgo uosto direkcija dėl 25  „Nikola Tre“ pristatymo 2022-ųjų pradžioje. Taip pat numatyta visapusiškai bendradarbiauti ir išbandyti elektrinius sunkvežimius vykdant uosto transporto bei logistikos operacijas, taikant našius įkrovimo būdus.  Vėlesniame susitarimo etape numatyta elektrinius sunkvežimius visiškai integruoti į uosto veiklą, įrengti infrastruktūrą ir teikti aptarnavimo paslaugas. Šiemet planuojama pagaminti dar 25 analogiškus sunkvežimius JAV klientams.

Elektra varomas „Nikola Tre“ sukurtas Italijos gamintojo „Iveco“ populiaraus vilkiko „S-Way“ modelio pagrindu. Priklausomai nuo konkrečios versijos, viena įkrova jis gali nuvažiuoti iki 560 km. „Nikola Tre“ skirtas miestų bei regioninių verslų poreikiams: nuo uostų administracijų iki komunalinių tarnybų.

„Anglies pėdsako transporto parkuose mažinimas įgavo ryškų pagreitį. Nors šiandien kalbėdami apie CO₂ išmetimo mažinimą daugiausia diskutuojame apie jau dabar veikiančius sunkiojo transporto dujofikavimo sprendimus, „Nikola“ sunkvežimiai yra ne mažiau svarbūs, nes demonstruoja alternatyvias technologijas, bei kas važinės Lietuvos keliais ateityje. Žinoma, dar prireiks laiko technologijoms iki maksimalaus efektyvumo ištobulinti, tačiau tai, kad jau dabar savo akimis galime išvysti realius konkrečių įmonių parkuose dirbsiančius našius elektrinius automobilius, įkvepia optimizmo visiems industrijos dalyviams“, – sako „Iveco“ prekių ženklo vadovas Baltijos šalyse Ernestas Jakubonis.

Gamybai pasirengta rekordiniais tempais

Senojo žemyno automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, pernai net 96,5 proc. Europos Sąjungoje registruotų naujų vilkikų buvo varomi dyzelinu, ir tokie skaičiai kelia vis didesnį europiečių susirūpinimą. Todėl vis daugiau Europos didmiesčių ima vengti taršaus transporto ir noriai atsigręžia į rinkos naujoves.

„Hamburgas siekia užsibrėžtų tikslų, kad taptų draugiškesnis klimato atžvilgiu, taip pat laikosi ilgalaikės ES strategijos gairių. Matome, jog Ulme dabar kuriami sunkvežimiai puikiai atitinka mūsų reikalavimus“, – taip bendradarbiavimą gamyklos atidarymo renginyje įvertino Hamburgo uosto direkcijos generalinis direktorius Jensas Meieris.

Jam antrino ir Hamburgo ekonomikos bei inovacijų senatorius Michaelis Westhagemannas. Jis pabrėžė, kad antras pagal dydį Vokietijos miestas siekia tapti palankus klimatui, o susitarimas su „Nikola Iveco Europe“ yra pirmasis, bet lemiamas žingsnis novatoriškame didmiesčio uosto projekte.

„Didžiausias Vokietijos uostas savo apimtimi yra puiki vieta pademonstruoti „Nikola Tre“ našumą ir konkurencingumą. Tikimės, jog pradiniame etape pamatysime pirmuosius rezultatus ir sužinosime, kaip galėtume geriausiai padėti Hamburgo uosto direkcijai siekti energetinių tikslų“, – pažymėjo Gerritas Marxas, „Iveco“ prekių ženklą valdančios bendrovės „CNH Industrial“ komercinių ir specialiųjų transporto priemonių prezidentas.

Anot jo, gamybai pasirengta rekordiniais tempais nuo 2019 m., kai buvo oficialiai paskelbta apie „Iveco“ ir „Nikola Motors“ partnerystę, nepaisant visų pramonės bei pandemijos iššūkių. Neatsitiktinai pasirinkta Vokietija ir Ulmo gamykla. Joje yra pagrindinis „Iveco“ inžinierinis departamentas, turintis atskirą vilkikų bandymo trasą, o tai yra labai svarbus kriterijus gaminant bei vystant naujausias technologijas bendradarbiaujant su „Nikola“ partneriais JAV.

„Iveco“ kompetencija ir patirtis mums leido sukurti platformą, kurioje geriausiai pritaikomos „Nikola“ technologijos. Dabar mes siekiame įtvirtinti šio projekto sėkmę ir kartu imamės lyderystės neutralių aplinkai tolimųjų ir trumpųjų nuotolių sunkiasvorių transporto priemonių srityje“, – pažymėjo G. Marxas.

Dabartinis gamybos linijos pajėgumas siekia apie 1 000 sunkvežimių per metus vienai pamainai, tačiau ateityje numatoma šias apimtis padidinti iki 3 000 vienetų.

Elektrinė pavara – ir su vandenilio kuro elementais

2023 m. Ulmo gamykloje startuos ir vandenilio kuro elementais (angl. Fuel cell electric vehicle, FCEV) varomos „Tre“ versijos, kurios nuvažiuojamas atstumas nepapildžius degalų sieks apie 800 km, surinkimo darbai. 2024-aisiais numatyta vandenilinio vilkiko „Nikola Two“, kurio galia sieks daugiau nei 1 000 AG, o įveikiamas atstumas su pilnais bakais ir kroviniu – daugiau kaip 1 400 km, gamybos pradžia, bet ši versija bus skirta tik Amerikos rinkai.

Dabartinė FCEV technologija vertinama kaip pranašesnė ilgų distancijų transportui: pagal ją pagaminti vilkikai vienu degalų papildymu įveiks didesnius atstumus nei baterijų energija varomas transportas. Prototipinė vandeniliu varomo „Nikola Tre“ versija taip pat jau nuriedėjo nuo konvejerio ir buvo pademonstruota Ulmo gamyklos atidarymo metu.

Vienas didžiausių FCEV privalumų – galimybė naudoti „žaliąjį“ vandenilį, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulė ar vėjas, ir transportuoti švarią energiją į regionus, kur sudėtinga arba itin brangu užtikrinti tokią gamybą.

Matant ES ateities tikslus jau 2030 m., lyginant su 1990 m., CO₂ išmetimą sumažinti net iki 55 proc. liko vos 8 metai iki šios datos, kuomet dyzelinių sunkiojo transporto priemonių pasiūla turėtų masiškai kristi, o pagrindinę rinkos dalį užimti varomi dujomis, vandeniliu ar elektra.