Vairuotojų dėmesiui: prasidėjo laukinių gyvūnų žiemos migracija

Statistika liudija, kad spalio–gruodžio mėnesiais pradėjus anksti tempti beveik trečdaliu padaugėja avarijų dėl staiga į kelią iššokusių gyvūnų. Šiuo laiku vairuotojai turėtų būti itin atidūs.

Kasmet Lietuvoje įvyksta apie 600-700 avarijų, kurių metu automobiliai susiduria su laukiniais gyvūnais. Gamtininkai kol kas neturi aiškaus atsakymo kodėl žvėrys pakliūna po mašinų ratais, nors teoriškai jų reakcija ir judėjimo greitis turėtų apsaugoti nuo tokių incidentų.

Negelbsti ir tai, kad didžioji dalis Lietuvoje besidriekiančių magistralinių kelių aptverti, o apie galimą gyvūnų pasirodymą įspėja daugiau kaip 400 ženklų, susidūrimų su žvėrimis nemažėja. Taip nutinka todėl, kad tvoros nėra panacėja, galinti išgelbėti nuo netikėtų susidūrimų su keturkojais. Prasidėjus rujos ir migravimo laikotarpiui, gyvūnai ima blaškytis ir praradę nuovoką kartais atklysta netgi į didmiesčių centrines gatves.

Vairuotojams reikėtų įsidėmėti, kad intensyviausiai žvėrys juda paryčiais ir vakaro prieblandoje. Kadangi šviesą atspindi tik gyvūnų akys, netgi profiliu stovintis briedis gali būti nepastebimas iki paskutinės akimirkos.

Vienintelis teisingas sprendimas šalikelėje pamačius gyvūną – radikaliai sumažinti judėjimo greitį. Garsinį signalą galima naudoti tik esant pakankamai toli nuo gyvosios kliūties, kad išgąsdintas jis spėtų susiorientuoti kur saugiau slėptis.

Tamsoje perjunginėjant ilgas ir trumpas šviesas stambiakanopė problema paprastai tik dar labiau komplikuojama – apakintas žvėris galutinai sutrinka, jo elgesys tampa visiškai neprognozuojamu.

Visgi pačia efektyviausia apsisaugojimo nuo susidūrimo su laukiniais gyvūnais priemone specialistai vadina tvoras miškingos vietovėse, specialias pralaidas ir į jas nukreipiančias tvoreles. Tiesa požeminės perėjomis ne visi gyvūnai jomis naudojasi.

Gamtininkų teigimu, briedžiai į tokias vietas niekada nelenda, nes jų aplinkos ir saugumo suvokimas yra kitoks nei šernų ar lapių. Jie saugiai kirsti automobilių kelią galėtų nebent šuoliuodami virš magistralės įrengtais „viadukais“. Tokie „žalieji tiltai“ retenybė net  turtingose Europos šalyse, todėl Lietuvoje artimiausiu laiku greičiausiai tikrai nebus statomi.

Atkreiptinas dėmesys, kad gyvūnai nustoja naudotis jiems skirtomis požeminėmis pralaidomis, jei žmonės čia pradeda važinėti motociklais ar keturračiais.

Lietuvoje per keletą pastarųjų metų buvo aptverta daugiau kaip 480 km magistralinių kelių, įrengta 14 požeminių perėjų žvėrims. Tačiau tikėtis, kad taip saugumo problemos išspręstos, reikštų apgaudinėti save – kai kuriuose regionuose kelininkų statomos tvoros dažnai pavagiamos, nuniokojamos ar tiesiog – paliekami neuždaryti vartai.

Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad jei susidūrus su laukiniu gyvūnu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, kelio įrenginiai ar kitoks turtas, jeigu buvo sužeistas arba nugaišo gyvūnas – vairuotojas privalo telefonu pranešti policijai apie eismo įvykį ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpins aplinkosaugininkai ir medžiotojai.